Jaunimo nedarbas Lietuvoje – kas kaltas?
Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra skaudi ir opi problema. Pabaigę mokslus didelė dalis jaunų žmonių ilgai negali susirasti darbo pagal specialybę, todėl jiems neretai tenka dirbti nekvalifikuotus darbus arba rinktis emigracijos kelią. Nepaisant to, kad visaip stengiamasi skatinti darbdavius įtraukti jaunus specialistus į darbo rinką, situacija negerėja taip, kaip norima. Tačiau nereikia kaltinti tik vienos pusės. Jaunieji specialistai taip pat turi įdėti daug pastangų, kad gautų svajonių darbą. O tai nėra tik šimtų gyvenimo aprašymų išsiuntinėjimas visoms įmanomoms įmonėms.
Dažnai jauni žmonės renkasi studijas visiškai neįvertinę savo asmeninių savybių ir gebėjimų bei nesupranta būsimo darbo pobūdžio. Jaunuoliams taip pat neretai trūksta motyvacijos, noro dirbti ir tobulėti kaip vienos ar kitos srities specialistui. Jaunimo nedarbas Lietuvoje taip pat yra aukštas, nes jaunuoliai nerodo iniciatyvos ir neturi susiformavusio tinkamo požiūrio į darbą. Kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas, kad darbuotojas siektų maksimalios naudos kompanijai. Pastebi, kad jaunieji specialistai pirmiausiai galvoja apie tai, kokią naudą darbdavys gali jiems pasiūlyti. Vien tai, kad jaunuolio rankose yra aukštojo mokslo diplomas dar nieko nereiškia. Jam reikia turėti ir praktinių įgūdžių, ir ambicijų sužinoti šį tą naują, kas būtų naudinga įmonei.
Kiekvienam jaunuoliui, norinčiam rasti darbą, svarbu žinoti, kokios srities specialistu jis yra. Tačiau specialistu tampa ne tada, kai žmogui įteikiamas aukštojo mokslo diplomas. Specialistu tampama tada, kai išsilavinimas koreliuoja su turima patirtimi. Dažnai kalbama, kad jaunimui tiesiog neįmanoma įgyti patirties, nes visi darbdaviai nori tik patirties turinčių darbuotojų. Jaunimo nedarbas Lietuvoje tikrai galėtų būti mažesnis, jeigu daugiau jaunų žmonių įsitrauktų į jaunimo organizacijos, įvairias visuomenines organizacijas, savanorystę ar ieškotų galimybių atlikti praktiką įvairiose įmonėse. Šiuo metu universitetų reikalaujama atlikti praktika neretai būna formalumas, tačiau jeigu šios praktikos metu studentas parodys iniciatyvą ir norą mokytis, tikėtina, kad jam bus pasiūlyta darbo vieta. Net jeigu po praktikos darbo vieta nebus pasiūlyta, jeigu studentas į užduotis nežiūrėjo pro pirštus, ji įgijo patirties ir tapo pranašesniu už savo bendramokslius.
Bet kokio amžiaus žmogui, turinčiam ar neturinčiam patirties, svarbu suvokti, kad darbo paieškos yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių pastangų. Kandidatui į darbo vietą reikia tinkamai parengti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra didelis ir dėl to, kad įdedama mažai pastangų į darbo paieškos procesą. Kiekvienas motyvacinis laiškas ir gyvenimo aprašymas turi būti parengtas tik tai vienai įmonei, į kurią kandidatuojama, o šiuose dokumentuose turi atsispindėti kandidato stipriosios savybės, motyvacija ir turi būti aiškus klausimas į atsakymą – kodėl jūs esate tinkamiausias kandidatas.
Kita problema, su kuria susiduriama – atlyginimas. Jaunuoliai dažniausiai prašo neadekvačiai didelio atlyginimo, o už mažesnį atlygį dirbti nesutinka. Tačiau dažnai įmonės atsižvelgdamos į darbuotojo darbo rezultatus atlyginimą pakelia. Jeigu taip nenutinka – kiekvienas žmogus turi teisę keisti darbą ir ieškoti geriau apmokamo. Pradirbęs tam tikroje įmonėje, jaunuolis įgyja patirties, todėl turi pranašumą darbo rinkoje.
Šiuo metu jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia apie 30%.
