Aktualijos, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Ką turėtume valgyti, kad nesusirgtume širdies ligomis?

Informacijos mitybos klausimais yra be galo daug. Nuolat spaudoje, televizijos laidose kalbama, kad vieni ar kiti produktai, jų deriniai, paruošimo būdai yra naudingi ar žalingi sveikatai. Nepaisant informacijos gausos, Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika, subalansuota, racionali. O juk netinkamas maistas sudaro sąlygas daugeliui ligų rastis. Kiek mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų sukelia netinkama mityba?

 

Kodėl tiek dėmesio mokslas skiria mitybai?

Higienos instituto Mitybos leidinyje (2017 m.) skelbiama itin naudinga informacija, kurią dažniausiai žmonės, kol yra sveiki, linkę ignoruoti. Jame rašoma, kad Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto (angl., Institute for Health Metrics and Evaluation (IHME)) skaičiavimais, mūsų šalyje 2017 m. net apie 26 proc. mirčių buvo galima priskirti su elgsena susijusiems rizikos veiksniams – rūkymui, alkoholiui, nejudrai ir mitybai. Bėda, kad žmonės dažnai nesuvokia, neįvertina savo netinkamo elgesio, nesveikos gyvensenos pasekmių, nes to žala pasireiškia ne greitai, ne iš karto, o po daugelio metų.

IHME pateikia 14 rizikos veiksnių, kurie daro įtaką su mityba susijusioms ligoms. Tai:

  1. per mažas daržovių vartojimas;
  2. per mažas Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas;
  3. per didelis perdirbtos mėsos vartojimas;
  4. per didelis saldintų gėrimų vartojimas;
  5. per mažas maistinių skaidulų vartojimas;
  6. per mažas kalcio vartojimas;
  7. per didelis transriebalų vartojimas;
  8. per didelis natrio (valgomosios druskos) vartojimas:
  9. per mažas vaisių vartojimas;
  10. per mažas ankštinių augalų vartojimas;
  11. per mažas pilno grūdo vartojimas;
  12. per mažas riešutų ir sėklų vartojimas;
  13. per mažas pieno vartojimas;
  14. per didelis raudonos mėsos vartojimas.

 

Kiek mirčių gali sukelti nepakankamas tam tikrų maisto produktų vartojimas?

2017 m. Lietuvoje dėl išeminės širdies ligų mirė 14496 žmonės, o dėl insulto – 3267. IHME duomenimis, nepakankamas daržovių vartojimas galėjo lemti 1465 mirtis dėl išeminių širdies ligų (51,82 mirtys/100 tūkst. gyventojų) ir 163 mirtis dėl insulto (5,79 mirtys/100 tūkst. gyventojų).

Daug kalbama, kad dėl nepakankamo Omega-3 riebalų rūgščių vartojimo išsivysto išeminės širdies ligos. IHME skaičiavimais, 2017 m. mūsų šalyje dėl Omega-3 rūgščių trūkumo sukeltų išeminių širdies ligų mirė 1662 žmonės.

Nepakankamas maistinių skaidulų vartojimas buvo pagrindinė rizika numirti 975 asmenims dėl širdies išeminių ligų ir 85 žmonėms dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio. Skaičiai rodo, kad nepakankamas skaidulinio maisto vartojimas daug labiau didina mirties riziką dėl širdies išeminių ligų negu tam tikros lokalizacijos (tiesiosios žarnos) vėžio: atitinkamai 34,39 mirtys/100 tūkst. gyventojų ir 3,00 mirtys/100 tūkst. gyventojų.

Mūsų šalies gyventojai nepakankamai vartoja vaisių. 2017 m. tarp nepakankamam vaisių vartojimui priskiriamų ligų didžiausiu mirtingumu pasižymėjo išeminės širdies ligos (48,18 mirčių/100 tūkst. gyventojų). Labiausiai su išeminės širdies ligų rizika susijęs ir nepakankamas ankštinių augalų vartojimas. IHME duomenimis, 2017 m. bendrai nepakankamas šių daržovių vartojimas nulėmė 7,38 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligų. Nepakankamas pilno grūdo produktų vartojimas irgi labiausiai susijęs su išeminės širdies ligomis, taip pat insultu ir cukriniu diabetu. Lietuvoje dėl šių produktų trūkumo mityboje buvo nulemta 18,44 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligų, 14,54 proc. – insulto ir 14,97 proc. – cukrinio diabeto.

Riešutai ir sėklos, mitybos specialistų teigimu, svarbi maisto raciono dalis. Tačiau šios kategorijos produktų taip pat vartojama nepakankamai. Pagrindinės ligos, kurias sukelia šių produktų stoka, – išeminės širdies ligos. IHME duomenimis, mūsų šalyje šiam mitybos tipui priskiriamo mirtingumo dėl išeminių širdies ligų dalis buvo 20,65 proc., o cukrinio diabeto – 8,49 proc.

 

Kiek mirčių gali sukelti per didelis tam tikrų maisto produktų vartojimas?

IHME skaičiavimais, dėl per didelio perdirbtos mėsos vartojimo sukeltų išeminės širdies ligų mūsų šalyje mirė 489 žmonės (17,32 mirčių/100 tūkst. gyventojų). Šis skaičius yra daug didesnis negu dėl per didelio perdirbtos mėsos vartojimo sukeltų mirčių dėl cukrinio diabeto ar tiesios žarnos piktybinių navikų (atitinkamai 17 žmonių (0,63 mirtys/100 tūkst. gyventojų) ir  20 žmonių (0,72 mirtys/100 tūkst. gyventojų)).

Aktuali problema – per didelis saldintų gėrimų vartojimas. Šis rizikos veiksnys buvo pagrindinis numirti 140 žmonių dėl išeminių širdies ligų ir 5 asmenims dėl cukrinio diabeto. Taigi vėl mirtingumas dėl išeminių širdies ligų buvo daug didesnis nei dėl cukrinio diabeto:  atitinkamai 4,97 mirčių/100 tūkst. gyventojų ir 0,18 mirčių/100 tūkst. gyventojų.

Pagal IHME informaciją, 2017 m. dėl per didelio transriebalų vartojimo išsivystė išeminės širdies ligos, dėl kurių mirė 475 žmonės. Mirtingumas dėl išeminių širdies ligų, kai per didelis transriebalų rūgšties vartojimas buvo pagrindiniu rizikos veiksniu, labiau pastebimas tarp vyresnio amžiaus mūsų šalies gyventojų.

 

Per didelis druskos vartojimas – itin žalingas

Higienos institutas pateikia informacija, kiek 2017 m. mirė žmonių dėl tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų ir kiek mirčių iš jų nulėmė pagrindinis rizikos veiksnys  – per didelis natrio vartojimas. Taigi:

  • 14496 žmonės mirė nuo išeminių širdies ligų, iš jų 1777 gyventojams pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 443 žmonės mirė nuo kardiopatijos ir miokardo, iš jų 17-ai pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 913 žmonių mirė nuo hipertenzinių širdies ligų, iš jų 184 gyventojams pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 46 žmonės mirė nuo reumatinės širdies ligos, iš jų 2 gyventojams pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 118 žmonių mirė nuo prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo, iš jų 9 gyventojams pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 140 žmonių mirė nuo aortos aneurizmos, iš jų 11 gyventojų pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 82 žmonės mirė nuo reumatinės vožtuvų širdies ligos, iš jų 5 gyventojams pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 17 žmonių mirė nuo endokardito (širdies vidinio dangalo – endokardito – uždegimas), iš jų vienam gyventojui pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.
  • 3267 žmonės mirė nuo insulto, iš jų 353 gyventojams pagrindinis rizikos veiksnys buvo per didelis natrio vartojimas.

Taigi didžiausias mirtingumas stebimas nuo išeminių širdies ligų – 62,83 mirtys/100 tūkst. gyventojų, o mažiausias  – dėl endokardito: 0,04 mirtys/100 tūkst. gyventojų.

 

Šaltiniai:

Higienos instituto leidinys – „Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“ (2017 m.)