Aktualijos, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata, Sveikata biure

Kas iš tiesų vėžio profilaktika ir ką apie ją turėtume žinoti?

Niekas niekada nenori sirgti. Medikai vieningai sutaria – žmogus nėra bejėgis. Genetika, paveldimumas turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau tai dažniausiai lemia tik 5–10 proc. ligų atvejų. Likusieji 90 proc. – tai žmogaus pastangos, kurios dedamos arba ne, siekiant išvengti ligų.

 

Kas yra tikroji onkologinių ligų profilaktika?

Vėžio profilaktika skirstoma į kelias pagrindines kryptis:

  • Pirminė profilaktika – tai profilaktinių priemonių visuma, kai žmogus dar neserga (čia turbūt kiekvienas mūsų pateiktume savo receptų, kaip jaustis sveikesniems). Kaip pirmines profilaktikos priemones, kai nesergame ir norime toliau likti sveiki, galima vartoti įvairias organizmą stiprinančias priemones, antioksidantus, polifenolius, vesti sveiką gyvenimo būdą ir t. t. Šios profilaktikos tikslas – stiprinti organizmą, kad būtume atsparūs ligoms.
  • Antrinė profilaktika – kurią sudaro ikinavikinių procesų nustatymas ir gydymas

(dalyvavimas ankstyvosiose vėžio patikros programose, nuolat atliekami kiti reguliarūs (pvz., kraujo) tyrimai). Šios profilaktikos tikslas taip pat yra nesusirgti arba anksti aptikti jau atsiradusias ligas.

  • Tretinė vėžio profilaktika skirta jau susirgusiems vėžiu žmonėms. Šios profilaktikos tikslas yra anksti nustatyti ligos atkrytį arba jo išvengti, užkirsti kelią ligai progresuoti.

 

Pirminė profilaktika remiasi taisykle: Esu sveikas. Ką daryti, kad toks ir išlikčiau?

Svarbiausia pirminės profilaktikos priemonė – žinoti rizikos veiksnius ir jų vengti. Priminsime pagrindinius onkologinių ligų rizikos veiksnius. Tai – rūkymas, kuris mirtingumą nuo piktybinių navikų didina 29–31 proc., nesveika mityba – atitinkamai didina 20–50 proc., alkoholis – 4–6 proc., elektromagnetiniai spinduliai – 5–7 proc., aplinkos užterštumas – 1–5 proc., infekcija – 10–20 proc., reprodukciniai hormonai – 10–20 proc., fizinio aktyvumo stoka – 1–2 proc. (pagal R. Doll, 1999 m.). Šalinant kiekvieną rizikos veiksnį, didinama tikimybė kuo ilgiau išlikti sveikiems. Kartu imunitetui, sveikatai gerinti galima vartoti įvairių papildomų medžiagų, maisto papildų. Pavyzdžiui, antioksidantų, kurie būna tirpūs riebaluose (vitaminai A, E, karotinoidai, kofermentas Q10) ir vandenyje (vitaminas C, polifenoliai, resveratrolis, glutationas). Didžiausias antioksidantų šaltinis – polifenoliai. Polifenolių gausu brokoliuose, žalojoje arbatoje, granatuose, vynuogėse ir kt.

Taigi, kai esi sveikas, tinka įvairiausi organizmo stiprinimo būdai. Be to, svarbu yra priemonių kompleksas. Sveikata – ne tik subalansuotas maistas, tai ir subalansuotas judėjimo, poilsio bei miego režimas, ir gera psichikos sveikata.

Antrinė profilaktika: Jaučiuosi sveikas, bet organizme jau gali vystytis ikinavikiniai procesai

Vėžys neatsiranda per vieną dieną. Dažniausiai šie procesai vystosi 10–20 metų. Todėl šiandien svarbiausias medikų tikslas – aptikti ikivėžinius procesus. Pagrindinė problema –pradžioje dažnai onkologinės ligos nesukelia jokių simptomų, kurie priverstų žmones kreiptis į gydytojus. Tad šiame, antrinės vėžio profilaktikos kelyje į pagalbą ateina prevencijos programos. Mūsų šalyje tokios yra 4. Tai:

  • gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, skirta 25–60 m. moterims. Testas atliekamas kartą per trejus metus;
  • krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–69 m. moterims. Mamografinė patikra atliekama kas dvejus metus;
  • storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–74 m. moterims ir vyrams. Slapto kraujo išmatose testas atliekamas kartą per dvejus metus;
  • prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–75 m. vyrams arba vyrams nuo 45 m., jeigu jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. PSA testas atliekamas kartą per dvejus metus.

Dalyvaujant programose, galima užčiuopti ikinavikinius procesus, ligos užuomazgą. Ir tai bus geras žingsnis sveikatos link, nes tokie sutrikimai sėkmingai gydomi.

Taip pat svarbu atminti, kad antrinė profilaktika yra ne tik dalyvavimas programose. Kiekvienas žmogus, žinodamas silpnąsias savo organizmo vietas, turėtų jas stebėti, kaskart atlikti profilaktinius tyrimus. Pavyzdžiui, atlikti lipidogramą, jeigu yra sutrikęs kraujo riebalų balansas, reguliuoti kūno svorį, jeigu turi antsvorio, atlikti plaučių rentgenogramą, jeigu dirba užterštoje aplinkoje, atlikti kraujo tyrimus ir t. t.

 

Tretinė profilaktika: Noriu pasveikti ir siekiu, kad liga nesugrįžtų

Tretinė vėžio profilaktika skirta jau susirgusiems žmonėms, siekiant stiprinti organizmą tarp gydymo kursų, po jo, norint išvengti ligos atkryčio. Tretinę profilaktiką sudaro ligonio stebėjimas, kuris iš pradžių būna kas tris mėnesius, po to – kas pusmetį, metus. Kiekvieną kartą ligoniui atliekami būtini tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar liga neprogresuoja, ar nėra naujų židinių.

Šiuo periodu, t. y. po radikalaus gydymo, ligoniai dažniausiai imasi įvairių priemonių, kad tik liga neatsinaujintų. Internete, knygynuose galima rasti įvairios literatūros, ką ir kaip vartoti, kad liga nesugrįžtų. Ir čia medikai vieningai sutaria– susirgus, po radikalaus gydymo pavienių medžiagų, pvz., polifenolių, neužtenka, rekomenduojama kartu vartoti ir citotoksiškai (prieš vėžį) veikiančių junginių, t. y. alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje. Tai yra labai svarbu, kad liga negrįžtų.

Fitoterapeuto J. Ruolios teigimu, labai svarbu vaidmenį, kad liga negrįžtų, atlieka ugniažolių alkaloidai ir glikoproteinai: „Alkaloidai, kurių yra apie 5 tūkst. rūšių, – tai šarmiškai reaguojančios augalinės medžiagos, kurios net mažomis dozėmis veikia gyvus organizmus. Ugniažolėje esantys alkaloidai, glikoproteinai kaupiasi tik vėžinėse ląstelėse ir skatina jų žūtį, tačiau neveikia sveikų audinių. Patys savaime alkaloidai nenužudo vėžinių ląstelių, bet padaro jas atpažįstamas imuninei sistemai. Taigi ugniažolė itin naudinga sergant onkologinėmis ligomis, nes neleidžia vėžinėms ląstelėms dalytis, be to, „išgaudo“ jas, klaidžiojančias po organizmą, ir taip pristabdo ligos atsinaujinimą.“

Verta žinoti, kad Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje patvirtinta stebėsenos ir gydymo plano 5-erių metų metodika, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, vartoja tam tikrų priemonių imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Ši metodika sudaryta siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailginti ligonių išgyvenamumą. Programa numato ugniažolės preparatų vartojimą. Tačiau patiems ugniažolės virti nereikėtų, nes galima stipriai ar net mirtinai apsinuodyti. Geriau vaistinėse įsigyti dozuotų ugniažolės preparatų. Tai kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas Lidonium, tiekiamas į rinką tablečių pavidalu. Lidonium skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.

Į dabar vaistinėse esančių ugniažolės preparatų sudėtį įeina vaistažolių kompleksas – vaistinės medetkos, siauralapis gyslotis, didžioji ugniažolė, aminorūgštys (glutationas, L-metioninas, L-cisteinas) ir selenas, taip ugniažolė geriau pasisavinama ir atsiskleidžia jos savybės.

„Jei, nustačius vėžį, pacientas 5-erius metus pagal fitoterapeuto parengtą planą stiprina imunitetą, vartoja antioksidantų, stebi šlapimo pH, kad jis būtų šarminis (nes kai šlapimo pH yra 6–6,5, vėžio atsinaujinimo galimybės mažėja), vartoja žolelių mišinių, alkaloidų, glikoproteinų (kurių yra ugniažolėje), tikimybė, kad vėžys atsinaujins pradinėse vėžio stadijose (po radikalaus vėžio pašalinimo ir atitinkamo gydymo), sumažėja iki 79–93 proc., o vėlesnėse stadijose – iki 30 proc.“, – sako J. Ruolia. Ugniažolė pasižymi ne tik naviką stabdančiu poveikiu, bet ir imunomoduliuojamuoju, antioksidaciniu, spazmolitiniu, antibakteriniu poveikiais, slopina uždegimą. Visa tai palengvina atsigavimą po ligos, užkerta kelią jos atsinaujinimui.

Anot fitoterapeuto, pacientai, vartojantys ugniažoles preparatą, yra stebimi daugiau kaip dešimtmetį: „Ši praktika leidžia teigti, kad mūsų stebėsenos metodika padeda sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką ir pailginti išgyvenamumą.“

Nesenai atliktas Lidonium tyrimas parodė, kad net 70 proc. apklaustųjų ugniažolės preparatus vartoja tam, kad liga neatsinaujintų, 57 proc. – kad pastiprintų imunitetą*. Net 66 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad, pavartojus Lidonium, sumažėjo ligos progresavimas; > 1/3 (42 proc.) ligonių sumažėjo silpnumas, nuovargis; 37 proc. pagerėjo kraujo rodikliai. Dalis pacientų nurodė, kad sumažėjo pykinimas, sąnarių, kaulų, kepenų, prostatos, šlapimo pūslės, krūtų skausmas. Ryškų pagerėjimą pajuto daugiau nei 51 proc. visų išbandžiusiųjų preparatą*.

*Tyrimą atliko tyrimų bendrovė SIC. Apklausa atlikta 2017 m. spalio – 2018 m. sausio mėn. Metodas – savipilda, respondentai savarankiškai užpildė popierinį klausimyną. Procentas skaičiuojamas nuo išbandžiusių „Lidonium“