Augalų žydėjimas ir alergijos: galbūt ligų pradžia slypi mikrobiotoje?
Atbunda gamta, žydi pievos, kartu „pabunda“ ir kvėpavimo takų alerginės ligos. Ypač alerginis rinitas, kurio varginantys simptomai – nuolatinis čiaudulys, sloga, nosies užgulimas, akių uždegimas, itin blogina gyvenimo kokybę. Ar mikrobiota turi įtakos kvėpavimo takų alergijoms?
Mikrobiotos disbalansas sulaukus vienerių metų – alergija sulaukus penkerių
Kanados mokslininkai vykdė tyrimą, kurio metu stebėjo vaikų žarnyno mikrobiotą. Jie nustatė, kad penktaisiais gyvenimo metais kai kuriems iš tūkstančių tyrime dalyvaujančių vaikų pasireiškė tokios alergijos:
- atopinis dermatitas;
- astma;
- alerginis rinitas;
- ir (arba) alergija maistui.
Kadangi medicininiai įrašai ir išmatų mėginiai, surinkti po trijų mėnesių ir vienerių metų, buvo kruopščiai saugomi, mokslininkai galėjo ištirti, ar nėra alergijas įspėjamųjų ženklų. Pasirodo, kad vienas ir universalus visoms keturioms alergijoms bendrumas buvo susijęs su žarnyno mikrobiota.
Įtakos turi skurdi žarnyno mikrobiota ir disbiozė
Astma, alerginis rinitas, maisto alergijos – kad ir kokia alergija išsivystytų ateityje – visų šių vaikų žarnyno mikrobiota vienerių metų amžiaus buvo skurdi, tarsi jie būtų daug jaunesni nei rodė jų gimimo liudijimai. Įvairovė – vienas svarbiausių sveikos mikrobiotos rodiklių. Be to, alergija susirgusiems tyrimo dalyviams buvo diagnozuota ir disbiozė – žarnyno mikrobiotos sudėties disbalansas. Buvo nustatyta, kad keturios gerųjų bakterijų rūšys buvo išeikvotos, o penkios blogųjų bakterijų ryšys – suvešėjusios. Šis disbalansas paaiškina ir mažesnę naudingų trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamybą (šios rūgštys yra energijos šaltinis žmogaus ląstelėms, bendrauja su imunine sistema ir palaiko ryšį tarp žarnyno ir smegenų), ir uždegiminių molekulių perprodukciją. Visa tai prisideda prie alergijų išsivystymo. Tačiau kartu tyrimas suteikia ir vilties, kad, atkuriant žarnyno mikrobiotos balansą, galbūt galima panaikinti ir šias alergijas. Todėl terapijos, kuri keistų žarnyno mikrobiotą kūdikystėje, sukūrimas, galėtų užkirsti kelią visų rūšių alerginių ligų vystymuisi ateityje. Kartu tai sumažintų ir suaugusiųjų sergamumą, nes vaikystėje pasireiškusi alerginė liga dažnai niekur nedingsta ir suaugus.
Ne visi vaikai yra lygūs, kai kalbama apie alergijas
Nepamirškime dar vieno svarbaus tyrimo rezultato: ne visų vaikų alergijų rizika vienoda. Tyrimas nustatė, kad dažniau alergijos vargino berniukus. Taip pat vaikus, kurių tėvai ir (arba) motinos kentėjo nuo alergijų, ir tuos, kuriems iki vienerių metų buvo paskirti antibiotikai. Kita vertus, nustatyta, kad žindymas iki šešių mėnesių gali apsaugoti nuo alergijų. Todėl maitinimas krūtimi turėtų būti skatinamas, o antibiotikai vartojami labai atsargiai ir tik pagal receptą.
Ne tik žarnyno, bet ir ausų-nosies-gerklės mikrobiota svarbi
Alerginis rinitas yra dažniausia kvėpavimo takų alergijos apraiška. Maždaug 400 milijonų žmonių pasaulyje kenčia nuo šios ligos. Alergiją sukelia nenormalus imuninis atsakas, kai organizmas susiduria su svetimkūniu arba medžiaga, kuriai tapo jautrus. Alerginis rinitas apibūdinamas kaip sezoninis („šienligė“), kai jis susijęs su medžių, žolių ar žolinių augalų žiedadulkėmis. Jis gali būti lėtinis, kai jį sukelia alergenai, kurie yra ištisus metus, pavyzdžiui, dulkių erkės, pelėsiai arba gyvūnai (katės ir šunys).
Seniai žinoma, kad tiek žarnyno, tiek ausų-nosies-gerklės (LOR) mikrobiotos disbiozė vaidina svarbų vaidmenį kvėpavimo takų ligoms, tokioms kaip alerginis rinitas, astma vystytis ir progresuoti. LOR mikrobiotą sudaro trys skirtingos bakterijų floros: burnos, ausies ir nosiaryklės mikrobiotos. Daugybė tyrimų nagrinėjo LOR mikrobiotos bakterijas. Tačiau šiuo metu yra žinių ir apie grybelinį šios mikrobiotos komponentą.
Sveikų žmonių nosyje (t.y. mikobiotoje) esančių mikroskopinių grybų populiacijos tikriausiai skiriasi nuo sergančiųjų lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis? Ar šis skirtumas gali būti gera žinia diagnozuojant šias ligas ir kuriant naujus gydymo būdus? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, imunologo dr. Luiso Delgado vadovaujama Porto universiteto (Portugalija) komanda į tyrimą įtraukė 339 vaikus ir jaunus suaugusiuosius, iš kurių 125 buvo geros sveikatos, o 214 sirgo rinitu, astma arba abiem ligomis. Mokslininkai paėmė visų dalyvių nosies mikrobiotos mėginius, kad galėtų išanalizuoti grybelių kolonijų pobūdį ir struktūrą.
Visų pirma, tyrėjai nustatė, kad kvėpavimo takų ligomis sergančių tyrimo dalyvių mikrobiota skiriasi nuo sveikų žmonių. Tarp mikroorganizmų genčių, bendrų visiems tyrimo dalyviams, sergantiems ar ne, tyrėjai rado tam tikrų grybų, žinomų kaip oportunistiniai patogenai, tokių kaip Aspergillus ir Candida. Tyrėjams tai gali būti įrodymas, kad nosies ertmė yra potencialiai kenksmingų grybų, skatinančių rinitą ir astmą, rezervuaras.
Galimos gydymo galimybės
Alerginio rinito gydymas grindžiamas 3 aspektais: alergenų vengimu, vaistais ir desensibilizacija. Taip pat taikomas simptominis gydymas pacientų komfortui ir gyvenimo kokybei pagerinti. Tiriamas ir disbiozės korekcijos bei mikrobiotos pusiausvyros atkūrimo probiotikais metodas, kuris šiandien duoda daug žadančių rezultatų. Atrodo, kad probiotikai yra viltis ateities mokslui, siekiant gerinti alergiją patiriančių pacientų gyvenimo kokybę.
Šis straipsnis yra pagrįstas moksliškai patvirtintais šaltiniais. Tačiau jeigu Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia simptomai, kreipkitės į šeimos gydytoją arba pediatrą.
Šaltinis:
