Ryšys tarp lėtinio nuovargio ir mikrobiotos: mokslo tyrimai atskleidžia įspūdingas sąsajas
Nuovargis, atminties ir miego sutrikimai, virškinimo problemos… Visi šie simptomai būdingi lėtinio nuovargio sindromui, kuris, kaip skelbia tyrėjai, yra tiesiogiai susijęs su žarnyno mikrobiota. Mokslininkai nustatė, kad kuo mažesnis tam tikros žarnyno bakterijos kiekis, tuo stipresnis nuovargis jaučiamas.
Kas yra lėtinio nuovargio sindromas?
Lėtinio nuovargio sindromas pasireiškia stipriu nuovargiu, kuris padidėja net ir po nedidelės fizinės ar protinės veiklos, ir kuris nepraeina pailsėjus. Tai lėtinė neigiamą įtaką gyvenimo kokybei daranti liga, kurios priežastys iki galo nėra žinomos. Ligai būdingi įvairūs simptomai. Visų pirma, tai be aiškios priežasties varginantis stiprus nuovargis. Taip pat nemiga, miego sutrikimai. Net ir ilgai miegojęs žmogus gali pabusti ne pailsėjęs, o pavargęs. Esant šiam sindromui sunku susikaupti, sutelkti dėmesį, streikuoja atmintis. Taip pat pasireiškia sąnarių, galvos skausmai, virškinimo trakto, imuninės, endokrininės sistemų sutrikimai.
Moterys serga tris ar net šešis kartus dažniau
Lėtinio nuovargio sindromu gali susirgti kiekvienas, tačiau daugiausia liga paveikia 20–40 metų moteris. Ligos pasiskirstymas tarp lyčių smarkiai skiriasi. Skaičiuojama, kad vidutiniškai moterys serga tris kartus dažniau negu vyrai. Beje, yra duomenų, kad šis santykis gali būti netgi 6/1, t.y. ligos paplitimas tarp moterų gali būti net šešis kartus didesnis.
Kodėl atsiranda lėtinis nuovargis?
Stebima, kad dažniausiai lėtinis nuovargis pasireiškia po infekcijų, dažnai virusinių. Pavyzdžiui, vienas iš šalutinių COVID ligos, tiksliau „ilgojo COVID“ padarinių yra lėtinis nuovargis. Terminas „ilgasis COVID“ naudojamas simptomams, kurie atsirado persirgus COVID-19 liga, ir kurie tęsiasi ilgiau nei 3 mėn., apibūdinti.
Lėtinio nuovargio sindromas nuolat yra dėmesio centre. Tai itin aktualu, nes COVID-19 liga niekur nedingo, o rudenį paprastai auga šio viruso plitimas ir sergamumas.
Sergančiųjų lėtinio nuovargio sindromu mikrobiota yra išsekusi
Lėtinio nuovargio sindromas nagrinėjamas dviejuose žurnale „Cell Host & Microbe“ paskelbtuose tyrimuose, o ypač – jo ryšys su žarnyno mikrobiota. Abiejuose tyrimuose nustatytas sumažėjęs žarnyno bakterijos, vadinamosios Faecalibacterium prausnitzii (F. prausnitzii,) kiekis lėtinio nuovargio sindromu varginamu pacientų organizme. Be to, kuo daugiau F. prausnitzii kiekis buvo sumažėjęs, tuo stipresnis buvo nuovargis. Tačiau tai dar ne viskas. Yra žinoma, kad ši bakterija gamina trumposios grandinės riebalų rūgštį – butiratą, kuri itin naudinga mūsų sveikatai. Priminame, kad trumposios grandinės riebalų rūgštys yra energijos šaltinis (kuras) žmogaus ląstelėms. Jos sąveikauja su imunine sistema ir dalyvauja komunikacijoje tarp žarnyno ir smegenų. Taigi, butiratas apsaugo žarnyno barjerą ir moduliuoja imuninę sistemą. Be to, jis neužsibūna virškinimo sistemoje, o patenka į kraują, kur teikia papildomos naudos.
Antrasis tyrimas skelbia, kad ši trumpoji riebalų rūgštis (butiratas) gali nulemti ilgą ligos klinikinę eigą. Pacientams, kurie lėtinio nuovargio sindromu serga ilgiau nei dešimt metų, žarnyno mikrobiota laikui bėgant atsistato. Nors, kaip žinoma, vis tiek skiriasi nuo sveikų žmonių mikrobiotos. Tačiau ilgai lėtinio nuovargio sindromu sergantiems pacientams pasireiškia sunkesni ligos simptomai, o imuninė sistema būna labiau sutrikusi nei pacientų, kurie šia liga serga trumpiau nei ketverius metus. Pasak tyrėjų, pradiniai žarnyno mikrobiotos sutrikimai ir butirato sumažėjimas kai kuriems žmonėms gali sukelti negrįžtamus pokyčius visame organizme, o tai, savo ruožtu, ilgainiui blogina sveikatos būklę.
Šaltinis:
