Dėmesio: maisto pakuotėse esantis mikroplastikas veikia jūsų mikrobiotą!
Gerai pagalvokite, prieš nuspręsdami malšinti alkį vietinėje užkandinėje, kurioje maistas pateikiamas plastikinėje pakuotėje. Vienkartiniai plastikiniai indai kavai ar maistui išsinešti, be abejo, yra patogu. Tačiau, ar sveika? Naujausi tyrimai skelbia, kad mikroplastiko poveikis gali sutrikdyti žarnyno ir burnos mikrobiotos pusiausvyrą, sukelti disbiozę (pusiausvyros sutrikimą) ir kai kuriais atvejais net išprovokuoti tokius simptomus kaip kosulys.
Mikroplastiko ir nanoplastiko yra visur!
Atsparus, lengvas, pigus… Plastikas turi daug privalumų. Tačiau jis gali suirti ir virsti smulkiomis dalelėmis, kurios, pasklidusios ore ir vandenyje, patenka ne tik į gyvūnų, bet ir į mūsų pačių kūnus. Manoma, kad žmonės per savaitę suvartoja apie 5 g plastiko – tai prilygsta banko kortelei. Vadinasi, kas savaitę tarsi suvalgome po vieną banko kortelę. Mažesnės nei 5 mm mikroplastiko dalelės gali būti aptinkamos visame žmogaus organizme, įskaitant plaučius, placentą ir kraują.
Kartu su mikroplastiku vis daugiau dėmesio sulaukia ir nanoplastikas. Nanoplastikas nėra gerai ištirtas. Jis yra mažesnis nei 100 nm (500 kartų mažesnis už žmogaus plauko storį) ir sunkiau aptinkamas. Nors apie jo poveikį žmonėms kol kas žinoma mažai, nanoplastikas kelia didelį nerimą.
Nanoplastikas dar skvarbesnis ir pavojingesnis. Jo dalelės gali prasiskverbti pro organizmo biologinius barjerus, o jame esantys junginiai laikomi cheminiais teršalais, gali skatinti onkologines ar žarnyno uždegiminės ligas.
Mikrobiotos disbalansas ir plastikas
Kinijos mokslininkų atliktas tyrimas skelbia, kad maisto pakuočių plastiko dalelės gali sutrikdyti žarnyno ir burnos mikrobiotą. Žinoma, kad išsineštinio maisto pakuotės išskiria didelį kiekį smulkių plastiko dalelių. Bandymai su gyvūnais, šeriamais maistu su mikro- ir nanoplastiko dalelėmis, patvirtino jo neigiamą poveikį gyvūnų žarnyno mikrobiotai. Tačiau kaip jie veikia žmonių sveikatą?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai ištyrė 390 Kinijos 18-30 metų studentų, kuriuos suskirstė į tris grupes. Viena grupė vartojo daug (bent tris kartus per savaitę) išsineštinio maisto plastikinėse pakuotėse. Antra grupė – retkarčiais (daugiausia kartą per savaitę). Trečia grupė – nevartojo visai. Mokslininkai surinko išmatų ir seilių mėginius, kad galėtų išanalizuoti ir palyginti tiriamųjų burnos ir žarnyno mikrobiotą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad išsineštinio maisto plastikiniuose induose vartotojai dažniau kenčia nuo žarnyno sutrikimų ir kosulio nei tie, kurie niekada nevartoja tokio maisto. Dar labiau nerimą kelia tai, kad jiems pasireiškia reikšmingi žarnyno ir burnos mikrobiotos pokyčiai (disbiozė – mikrobiotos sudėties ir savybių pakitimas). Taip pat išsineštinį maistą vartojusios grupės dalyviams buvo nustatyti specifiniai bakterijų pokyčiai. Pavyzdžiui, didesnis Collinsella kiekis išmatose ir didesnis Thiobacillus (anksčiau rastų plastiku užterštuose ryžių laukuose) kiekis burnoje.
Net plastikinės pakuotės atidarymas daro žalą sveikatai
Australijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad pjaustant, plėšant, sukant ar tiesiog kažką veikiant su lipnia juosta, šokolado pakuote ar pirkinių maišeliu, gali išsiskirti potencialiai toksiški mikroplastikai. Tyrimo rezultatai skelbia, kad, priklausomai nuo pakuotės tipo ir atidarymo būdo, kiekvienas perpjautas, suplėšytas ar atsuktas plastiko centimetras išsiskiria 0,46-250 mikroplastiko dalelių.
Kenksmingos mikroplastiko dalelės mūsų organizme gali migruoti
Kosulys dažniau pasireiškia tarp išsineštinį maistą valgančių žmonių. Tyrėjai teigia, kad jis gali būti mikro- ir nanoplastiko, kuris migruoja iš žarnyno į plaučius, kur kaupiasi kvėpavimo takų mikrobiotoje ir sukelia disbiozę, pasekmė. Šie rezultatai dar nepatvirtinti, tačiau jau dabar pravartų apsvarstyti savo įpročius, juos keisti į sveikesnius.
Pagrindiniai plastiko patekimo keliai
Mikroplastikas į mūsų organizmą gali patekti per maistą, vandenį ir orą. Mokslininkai skelbia, kad yra tris pagrindiniai šaltiniai:
- vandens iš plastikinių butelių vartojimas. Nustatyta, kad tai susiję su plastiko kiekio išmatose padvigubėjimu. Tai nestebina, turint omenyje, kad vandenyje iš butelių yra 22 kartus daugiau mikroplastiko (ypač PET) nei vandenyje iš čiaupo;
- greito maisto vartojimas. Be abejo, dėl plastikinių pakuočių;
- kvėpavimas dulkėmis (darbe ar kitoje aplinkoje).
Todėl geriausia, kai tik įmanoma, maistą gaminti namuose ir naudoti indus, pagamintus iš inertinių medžiagų (pavyzdžiui, stiklo). Tai naudinga ne tik planetai, bet ir mūsų organizmui.
Šaltinis:
