Aktualijos, Laisvalaikis, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Apie depresiją garsiai kalbama, kai ja nesergama, kai sergama – tylima

Nuo 1995-ųjų metu UNESCO sprendimu lapkričio 16-ąją minima Tarptautinė tolerancijos diena. Tolerancija – kantrybė kitaip atrodančiam, mąstančiam, gyvenančiam, taip pat ir tam tikromis ligomis ar priklausomybėmis sergančiam. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje žmonės dažniausiai diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios. Iš tiesų, psichikos ligos – labiausiai netoleruojamos, stigmatizuojamos.

Beveik kas antras nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sutrikimų turinčiaisiais

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje depresija vargina apie 350 mln. žmonių, t.y. 5-6 proc. gyventojų. Bendras sergamumas psichikos ligomis dar didesnis. Manoma, kad per gyvenimą kas ketvirtas suaugęs žmogus ir kas penktas vaikas patiria psichikos sutrikimų. Tačiau tik labai maža šių žmonių dalis – apie 1 proc. – ieško pagalbos, kreipiasi į psichiatrus ar psichologus. Viena nesigydymo, nesikreipimo į specialistus priežasčių yra stigmos, diskriminacijos baimė.

Stigma ir kiti su depresija ir jos gydymu susiję mitai trukdo laiku nustatyti ir tinkamai gydyti ligą. Tyrimai rodo, kad sergantieji psichikos ligomis, depresija turi pagrindo bijoti stigmos, nes Lietuvoje atlikta visuomenės nuostatų apklausa parodė, kad 48,2 proc. gyventojų nenorėtų gyventi psichikos negalią turinčio kaimynystėje, o 45,2 proc. nenorėtų kartu dirbti.

Nenorą kreiptis pas gydytoją sukelia stigma

Kalbant apie depresiją, problemų iš tiesų yra nemažai. Tai – didėjantis sergamumas, ligos jaunėjimas, nepakankamas ligos diagnozavimas ir gydymas. Taip pat ir stigma.

Stigma, diskriminacija neigiamai paveikia psichikos sutrikimų turinčiuosius. Ji apsunkina kasdieninį gyvenimą, gilina problemas. Ji paveikia žmogaus savęs suvokimą. Sergantieji ima galvoti, kad jie iš tiesų yra tokie, kaip apie juos galvoja kiti. Dėl to jie gali prarasti orumą, savivertę, jausti baimę, gėdą, beviltiškumą ir kaltę.

Sergančiųjų stigmatizavimas pasireiškia dėl klaidingų suvokimų, mitų, supančių šias ligas. Vis dar manoma, kad psichikos ligomis sergantieji gali kelti pavojų aplinkiniams. Sergantieji gali būti stigmatizuojami šeimoje, bendraujant su draugais, darbdaviais, kt.

Sergantieji nesikreipia pagalbos, vengia viešinti ligą, lankytis pas psichiatrą, nes bijo įrašo ligos istorijoje. Jie bijo stigmos, kuri gali turėti realių pasekmių: užkirsti kelią darbo paieškai, atimti jau esamą darbą, pareigas, teisę vairuoti, sukelti kaimynų netoleravimą ir kt. Sergantieji depresija atsiduria tarsi užburtame rate: pagalbos nesikreipia, nes bijo stigmos, tai lemia, kad liga laiku nenustatoma, progresuoja, gydymas komplikuojasi. Nediagnozuojama ir negydoma depresija skatina kančias, neįgalumą ir mirtingumą.

Kaip atpažinti depresiją?

Depresija gali pasireikšti įvairiais požymiais ir jų deriniais. Kaip kiekvienas žmogus yra unikalus, taip pat ir unikalus yra kiekvienas depresijos atvejis. Labiausiai žinomi ir dažniausiai pasireiškiantys depresijos simptomai yra liūdesys, nerimas, sulėtėjas mąstymas ir judesiai, savęs nuvertinimas, neviltis, tikėjimo ir malonumų jutimo praradimas, apetito stoka ir svorio netekimas, silpnumas, prastas dėmesys, nemalonūs fiziniai pojūčiais įvairiose kūno vietose, baimės, mintys apie savižudybę.

Daugelis mūsų žodį „depresiją“ yra įpratęs vartoti be reikalo, t.y. iš tikrųjų nesergant, o tik liūdint ar užklupus kokioms nemalonioms problemos darbe, šeimoje. Daugumai po savaitės kitos visi neva buvę depresijos požymiai ir išnyksta. Jeigu ne, vertėtų ieškoti specialisto pagalbos. Tik specialistas išsamiai ištyręs, išklausęs žmogaus nusiskundimus, gali nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą. Bėda, kad žmonės, kuriems iš tikrųjų yra depresija, nenori ir neieško gydytojų pagalbos. Todėl šalia esantys artimieji, pastebėję minėtus depresijos požymius, turėtų paskatinti, pagarinti kreiptis į gydytoją.

Kaip padėti sergančiajam depresija?

Visų pirma, reikėtų nelikti abejingiems ir pasiūlyti savo pagalbą. Sergančiajam depresija reikėtų patarti kreiptis į gydytojus, paskatinti tai daryti, paieškoti kartu prieinamos pagalbos. Jei tai artimas žmogus, su kuriuo kartu gyvenate, turėtumėte pasirūpinti, kad jis tinkamai vartotų vaistų, jeigu jie yra paskirti. Reikėtų žinoti, kad rezultatai nebus greiti. Pirmieji pagerėjimo požymiai paprastai pasireiškia po dviejų ir daugiau savaičių. Reikėtų skatinti fizinį aktyvumą, taip pat pasirūpinti tinkamą mityba, geru miegu. Reikėtų paraginti dalyvauti socialinėje veikloje, stengtis sutelkti sergančiojo dėmesį į pozityvius dalykus. Jeigu sergantysis kalba apie save žalojančius veiksmus, nepalikite šiuos žodžius be dėmesio, būtinai ieškokite profesionalios pagalbos.

Depresija gali susirgti kiekvienas. Tai nėra tinginių liga ar charakterio silpnumo ženklas. Tai tokia pati liga, kaip ir bet kuri kita, ir ją galima išgydyti. Tačiau, jeigu ligos forma sunki, jeigu ji įsisenėjusi, gydymas gali būti ilgesnis ir sudėtingesnis. Svarbu ieškoti profesionalų pagalbos, pasitikėti jais ir tinkamai vykdyti visas rekomendacijas.

Šaltiniai:

Psichikos sveikatos sutrikimų stigmatizavimas ir jo mažinimas, Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2019

https://www.sveikatosbiuras.lt/lt/bendruomenes-sveikatos-stiprinimas/psichikos-sveikata/pasikalbekime-apie-depresija/