Besitęsianti pandemija augina sergančiųjų depresija statistiką
Ilgai besitęsianti pandemija didina psichikos sveikatos sutrikimų riziką. Šiandien turimi duomenys rodo, kad per pandemiją 10 proc. daugiau žmonių kreipėsi pagalbos dėl depresijos, nerimo, o bendras visuomenės streso lygis padidėjęs 2 kartus. Teigiama, kad ilgalaikiai pandemijos padariniai psichikos sveikatai gali būti dar reikšmingesni. Kokie žmonės labiau linkę į depresiją?
Dažniausi depresijos požymiai
Depresija žmonės dažniausiai vadina prislėgtą nuotaiką, kai mėgstama veikla neteikia malonumo, kai norima užsidaryti tarp keturių sienų, niekur neiti, su niekuo nebendrauti. Medicinoje depresija – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik liūdesiu, bloga nuotaika, kitais elgesio, emocijų pakitimais, bet neretai kartu ir kūno, t.y. somatiniais, sutrikimais.
Skirtingiems žmonėms depresija gali pasireikšti labai skirtingai, jos požymiai apima pažintinę, fiziologinę ir socialinę žmogaus veiklos sritį. Tačiau pirmiausia depresija siejama su vadinamųjų simptomų triada. Tai negatyvus savęs, aplinkinio pasaulio ir ateities vertinimas. Be šių, nuotaiką ir elgesį pakeitusių požymių, žmogų gali varginti kūno negalavimai: sutrikti miegas ir apetitas, užkietėti viduriai, skaudėti įvairias kūno vietas, sumažėti seksualinis potraukis, susilpnėti imunitetas.
Motyvacijos stoka – taip pat yra vienas depresijos požymių. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu niekada anksčiau nevėlavęs ir punktualumu garsėjęs kolega staiga ima vėluoti į pasitarimus ir tai tampa jo elgesio norma. Be abejo, tai gali būti ir dėl pasikeitusių įpročių. Tačiau greičiausiai, ji gali varginti depresija, nes depresija sergantys žmonės praranda motyvacija. Motyvacijos nebūvimas liečia ne tik darbą, bet ir norą keltis rytais, eiti į darbą, apskritai, ką nors veikti.
Depresiją gali išduoti ir pasikeitęs elgesys. Anksčiau ramus ir pozityviai nusiteikęs žmogus staiga ima elgtis priešingai: nervinasi, pyksta, ginčijasi su visais, kurie nepalaiko jo nuomonės.
Depresijos priežastys: genai, išgyvenimai, ligos…
Šiandien vienintelis ir specifinis depresijos veiksnys nėra žinomas. Šiandien kalbama, kad depresija sukelia genetiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai. Genetikai priskiriamas svarbus vaidmuo. Teigiama, kad depresijos rizika padidėja 3 kartus, jeigu šia liga sirgo artimas pirmos eilės giminaitis. Specifiniai genai, lemiantys depresiją, kol kas nėra žinomi. Manoma, kad didelę reikšmę ligai vystytis turi, pavyzdžiui, genai, reguliuojantys serotonino apykaitos sistemą.
Tačiau depresija suserga ir žmonės, kurių giminėje nebuvo tokių ligonių. Tad paveldimumas ne visada turi lemiamą reikšmę. Depresiją gali sukelti neigiami įvykiai – netektys, skyrybos, nesėkmės darbe ir kt. Ligą gali sustiprinti šviesos trūkumas rudens-žiemos periodu, netinkama mityba. Žinoma, kad moterims gali vystytis pogimdyvinė depresija. Depresiją gali sukelti kitos ligos ar būklės, pvz., onkologinės, kraujotakos sutrikimai, galvos traumos, taip pat skydliaukės sutrikimai, širdies ir kraujagyslės ligos, kitos psichikos ligos, infekcijos, operacijos, medikamentai, alkoholis, narkotikai, kt. Šiandien depresijos atsiradimui įtakos turi ir COVID 19 liga, ir dėl jos paskelbta pandemija bei įvairūs apribojimai, izoliacija, ekonominiai padariniai.
Kam ir kada didėja depresijos rizika
Depresijos rizika didesnė:
- žmonėms, kurių šeimoje yra sirgusių depresija;
- sergantiems tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, onkologinės ar širdies ir kraujagyslių ligos (infarktas, insultas, kt.), kitomis psichikos ar nervų ligomis (pvz., Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, demencija, kt.), skausmą sukeliančios ligos, kt.;
- kai organizme vyksta intensyvus hormonų persitvarkymas (paauglystė, menopauzė, nėštumas, gimdymas);
- išgyvenusiems stresą dėl artimojo netekties, skyrybų, persikraustymo, atleidimo iš darbo, išėjimo į pensiją, finansinių sunkumų, meilės be atsako, seksualinių problemų šeimoje, šeimyninės nesantaikos, didelių darbo krūvių ar nesutarimų darbe, kt.;
- žmonėms, kurių žema savivertė, kurie yra jautrūs, lengvai pažeidžiami, priklausomi nuo kitų, linkę pasaulį matyti pilkomis spalvomis, yra pesimistai;
- vyresnio amžiaus;
- vienišiems;
- moterims (moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai);
- piktnaudžiaujantiems alkoholiu, narkotikais;
- žmonėms, kurie netinkamai maitinasi (manoma, kad tam tikrų medžiagų, pvz., folio rūgšties, vitamino B12 trukumas gali turėti įtakos depresijai vystytis);
- ilgai vartojantiems tam tikrų vaistų (pvz., migdomųjų, kontraceptinių, kt.);
- sirgusiems depresija (depresija linkusi kartotis);
- persirgusiems COVID 19 liga.
Be visų žinomų įvairių psichikos sveikatai ir depresijai įtaką darančių veiksnių, šiandien dar turime ir COVID 19 ligą. Skelbiama publikacijų, kuriose teigiama, kad net 20 proc. žmonių persirgusių COVID 19 liga, per devyniasdešimt dienų yra diagnozuojamas psichikos sutrikimas. Dažniausiai nuo COVID 19 pasveikusiems pacientams nustatomas nerimas, depresija, nemiga.
