-
Kraujo vėžys: kodėl išsivysto žinoti svarbu, bet svarbiau – kaip kuo greičiau pasveikti
Kraujo vėžys nėra viena liga, tai
didelė onkologinių ligų grupė. -
Kam karantinas namie galėjo padidinti depresijos riziką?
Pasaulį užvaldžiusi koronaviruso
pandemija sukėlė daugybę problemų. Tai ne vien iššūkiai sveikatos apsaugos sistemai
dėl infekcijos gydymo ir stabdymo. -
Rūkymas palengvina ar sukelia depresiją?
Žmonės, kurie rūko, pažymi, kad dažniau cigaretės
griebiasi, kai jaučia nerimą, įtampą, stresą. Jiems rūkymas – savotiškas
nusiraminimas. -
Patogaus gyvenimo pasekmė – storosios žarnos vėžys
Šiandien daugeliui sunkiai
fiziškai dirbti nereikia, o ir apskritai darbe daug nejudame – dienų dienas sėdime
prie kompiuterio uždarose patalpose. -
Krūties vėžys – lėtinė liga, išsivystanti ne per vienerius metus
Onkologinės ligos klastingos. Jos
vystosi tyliai, dažniausiai daug metų tūno žmogaus organizme, nors pats žmogus
nieko blogo nejaučia. -
Naujas kraujo spaudimo matavimo būdas – tikslesnė diagnostika
Širdies ir kraujagyslių ligos
pirmauja tiek sergančiųjų, tiek mirčių skaičiumi. Kas trečias šalies gyventojas
serga šiomis ligomis, kas antras – nuo jų miršta. -
Būdas sveikti be vaistų – klausytis muzikos
Sirgti nenorime, tačiau ir susirgus nenorime gydytis. Tai ypač aktualu sergantiems depresija.
-
Depresiją gali išduoti kalba ir rašysena?
Žmogus bendrauja ne tik žodžiais. Nuo seno žinoma neverbalinė arba kūno kalba, kuri gali daug ką pasakyti apie žmogų.
-
Kodėl apie depresiją reikia kalbėti?
Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln.
-
Ar iš tiesų nuo depresijos pasveiksta ne kiekvienas?
Toronto, Niujorko ir Ajovos universitetų mokslininkai nustatė, kad iš 100 žmonių kada nors sirgusių depresija, tik 39 pasveiko visiškai (skelbia https://korrespondent.net).
