Būdas sveikti be vaistų – klausytis muzikos
Sirgti nenorime, tačiau ir susirgus nenorime gydytis. Tai ypač aktualu sergantiems depresija. Tačiau depresijos varginami žmonės turėtų žinoti, kad dažniausiai sergama lengva forma, o tai reiškia, kad liga gydoma nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, muzikos terapija.
Bijoma ligos, nes bijoma gydymo
PSO duomenimis, šiuo metu pasaulyje nuo depresijos kenčia 350 mln. žmonių. Gydytojai šią ligą įvardija, kaip neinfekcinę epidemiją. Tyrimų duomenys rodo, kad depresija įvairiais gyvenimo tarpsniai suserga kas 6-7 žmogus.
Depresija – liga apie kurią, viena vertus, daug kalbama, kita vertus, žinių stokojama, ir tai lemia daugybę mitų. Depresija žmonės dažniausiai vadina prislėgtą nuotaiką, kai mėgstama veikla neteikia malonumo, kai norima užsidaryti tarp keturių sienų, niekur neiti, su niekuo nebendrauti. Būtent elgesio ir nuotaikų svyravimai ir paskatina mitų kūrimą. Vienas jų, kad depresija – jokia liga, kad liūdesys ir apatija – tėra išsigalvojimas, tinginystė, kvailystė. Blogiausia, kad tuo įtiki ir patys sergantieji: jie neieško pagalbos, nes nesupranta, kad serga.
Kitas mitas, kad depresija nepagydoma, kad vaistai sukelia daugiau žalos negu naudos. Todėl svarbu žinoti, kad depresijos gydymas yra kompleksinis, o vaistų skiriama tikrai ne kiekvienam susirgusiam. Tik esant sunkiai depresijai, reikia iš karto skirti antidepresantų. O praktika rodo, kad vienai sunkiai depresijai gali tekti keliolika ar net keliasdešimt lengvų ligos formų. Taigi psichologinė terapija yra labai veiksmingas, įrodymais pagrįstas gydymo būdas ir sergantieji depresija turi turėti galimybių gauti šį gydymo metodą, kaip ir gydymą vaistais. Lengva ir vidutinė depresijos formos gali būti gydomos augaliniais vaistais ir psichoterapija.
Nemedikamentinio gydymo galimybės
Šiuolaikinė medicina gali išgydyti depresiją, sugrąžinti gyvenimo pilnatvės jausmą. Svarbu, laiku kreiptis į specialistus, nes kuo anksčiau liga bus pradėta gydyti, tuo greičiau žmogus pamirš apie ją. Galbūt su lengva depresijos forma kai kurie žmonės ir sugeba susidoroti patys, tačiau, jeigu jie mato, kad visos jų pastangos būti tarp žmonių, daugiau bendrauti, sportuoti, geriau maitintis ir pan., neduoda jokių rezultatų, ir jie vis tiek jaučiasi prislėgti, pavargę, niūrūs, būtina kreiptis į specialistą.
Depresijos gydymas yra individualus ir priklauso nuo ligos sunkumo, gretutinių žmogaus ligų, jo bendros sveikatos būklės. Pagalba turi būti visapusiška: ir nemedikamentinė, ir medikamentinė, jeigu reikia.
Nemedikamentinės priemonės – kognityvinė elgesio terapija, šviesos terapija (infraraudonųjų, ultravioletinių, matomų dienos šviesos spindulių lempos, taip pat gydymas lazeriu ar Bioptron lempomis), fiziniai pratimai. Taip pat veiksmingos ir kitos gydymo galimybės – meno, muzikos, smėlio, poezijos, spalvų, gyvūnų terapijos užsiėmimai.
Kas vyksta muzikos terapijos metu?
Muzikos terapija gali būti individuali ar grupinė. „Keturi muzikos potyriai – muzikos klausymasis, atlikimas, improvizavimas, kūrimas – laikomi pagrindiniais muzikos terapijos metodais. Kiekvienas jų turi daugybę variantų, priskiriamų tam tikrai grupei, pvz., įvairūs žmogaus įtraukimo į muzikos improvizavimą variantai yra priskiriami improvizacinių metodų grupei, įtraukimas į muzikos atkūrimą – atlikimo metodams, įtraukimas į muzikinę kūrybą – kūrybos metodams, o į muzikos klausymąsi – klausymosi metodams“, – rašoma metodinėje priemonėje „Muzikos terapijos modelio įgyvendinimas mokyklose“. Taigi muzikos terapijos užsiėmimai gali vykti ne tik ligoninėse ar specialiuose muzikos centruose, bet ir mokyklose.
Minėti muzikos terapijos metodai – klausymasis, atlikimas, improvizavimas, kūrimas – ir jų variantai gali būti labai įvairūs, tačiau išskiriamos dvi esminės muzikinės terapijos galimybės. Tai – receptyvioji muzikos terapija ir aktyvioji muzikos terapija. Aktyviosios muzikos terapijos metu žmogus ar jų grupė patys atlieka, kuria, improvizuoja muziką ir po to analizuoja savo potyrius. Receptyviosios terapijos metu žmogus klausosi muzikos įrašų ar gyvai atliekamos muzikos ir taip pat analizuoja savo potyrius.
Kaip muzika gali padėti sergant depresija?
Apie gydomąsias muzikos savybes kalbama seniai. Moksliniai tyrimai įrodė muzikos terapijos veiksmingumą, tačiau iki galo nėra aišku, kaip pasireiškia šis gydomasis poveikis. Manoma, kad vienas tokių veiksnių yra tai, kad keturi pagrindiniai garso elementai – aukštis, garsumas, trukmė ir tembras – yra randami ir žmogaus balse. Kitas veiksnys, kuris manoma gali suteikti muzikai gydomųjų savybių, yra jos universalumas. Kitaip sakant, kiekvienas žmogus gali rasti sau patinkančią muziką. Dar vienas poveikis – kad girdėdami kūrinį žmonės gali pradėti suprasti savo pačių jausmus, atrasti muzikos ir savo vidinio pasaulio panašumą. Taigi tyrimai įrodė, kad sergantiems depresija muzikos terapija padeda išreikšti save, tyrinėti save, rasti paaiškinimus savyje. Kartu ji gerina bendravimo, integravimo įgūdžius, lavina vaizduotę ir visa tai mažina depresiją.
Muzika gali padėti išaiškinti sergančiuosius depresija?
Viena vertus, muzikos terapija gali padėti pasveikti nuo depresijos. Kita vertus, muzika gali padėti nustatyti žmones, sergančius depresija. Ieva Paniulaitytė magistrantūros studijų baigiamajame darbe („Depresija sergančių pacientų muzikinės improvizacijos ypatumai: improvizacijos vertinimo metodų lyginimas“) nagrinėjo depresija sergančių pacientų muzikinės improvizacijos ypatumus, siekiant atskleisti depresijos poveikį muzikinei išraiškai. Tyrime dalyvavo 20 sergančių depresija ir 20 kontrolinės grupės dalyvių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad depresija sergančių žmonių muzikinė išraiška yra pakitusi ir skiriasi nuo sveikų. Ypač pakitęs – pažemėjęs – yra nuotaiką atspindintys grojamų natų aukštis. Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. Tai galėtų būti naudojama kaip vienas iš papildomų ligos identifikavimo kriterijų.
Šaltiniai:
Metodinė priemonė „Muzikos terapijos modelio įgyvendinimas mokyklose“
Vilniaus universitetas medicinos fakultetas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija Muzikos fakultetas Ieva Paniulaitytė „Depresija sergančių pacientų muzikinės improvizacijos ypatumai: improvizacijos vertinimo metodų lyginimas“
