Daugiau streso – daugiau depresijos?
Apie įvairiapusį ir neigiamą koronaviruso poveikį žmonėms nuomonių ir tyrimų yra įvairių: vieni teigia, kad pandemija padidino streso lygį, kad daugiau žmonių jautė nerimą dėl ateities, baimę dėl ligos. Žmones gąsdino nežinomybė dėl galimo Covid 19 poveikio jų sveikatai, dėl socialinių ir ekonominių pasekmių, kurias gali sukelti pandemija. Tačiau yra ir priešingų nuomonių – kad visuomenėje didesnio streso jaučiama nebuvo, nes žmonių elgesys to nerodė. Nebuvo stebimas pirkimo vajus, žmonės nebuvo pasinėrę į neigiamos informacijos srautą, nesigąsdino patys ir negąsdino kitų.
Ar pandemiją sukėlė didesnį stresą Lietuvos gyventojams? Patirtis rodo, kad ekstremalios situacijos visada mažiau ar daugiau, trumpiau ar ilgiau, bet didina streso lygį, kelia įtampą.
Streso poveikį galima pamatuoti
Jeigu ne karantinas ir pandemija, streso lygį galima būtų nesunkiai pamatuoti atlikus tyrimą. Tiesa, šiandien dėl nuotolinio bendravimo su gydytojais, atlikti ne pirmo būtinumo tyrimą nėra paprasta. Užtat prieš metus, tai laisvai galėjo padaryti visi norintieji Kauno gyventojai.
Kauno miesto poliklinika maždaug prieš metus savo tinklalapyje paskelbė apie naujovę – streso poveikio vertinimo tyrimą. Ši ambulatorinė gydymo įstaiga pirmoji mūsų šalyje pradėjo atlikti kiekybinį biologinių streso žymenų tyrimą, kuris leidžia įvertinti streso poveikį organizmui neatsižvelgiant į jį sukėlusias priežastis. Tyrimo metu, iš žmogaus seilių yra nustatomi 3 streso parametrai. Tai – hormonas kortizolis, imunoglobulinas A (sIgA) ir seilių alfa-amilazė (sAA).
Kortizolis yra streso hormonas. Jo išsiskiria daugiau, kai žmogus jaučia nerimą, įtampą, kai patenka į nepalankias ar pavojingas aplinkybes. Kortizolis veikia taip, kad iš pradžių skatina veikti, tačiau vėliau juntamas jėgų sumažėjimas, išsekimas, mieguistumas. Kartu kortizolis slopina imunitetą.
Kitas streso žymuo – imunoglobulinas A (sIgA), kuris parodo imuniteto būklę ir ilgai trunkančio streso poveikį. Streso metu simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos stimuliacija lemia imunoglobulino A (sIgA) kiekio padidėja, tačiau esant nuolatiniam lėtiniam stresui šio žymens koncentracija mažėja.
Trečias parametras – seilių alfa-amilazė (sAA) leidžia įvertinti vegetacinės nervų sistemos būklę. Vegetacinė nervų sistema – tai periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš neuronų, įnervuojančių vidaus organus ir veikianti nepriklausomai nuo žmogaus valios. Ši sistema – tai pirminis mechanizmas, veikiantis streso metu ir kontroliuojantis „kovos ar pabėgimo“ režimus. Streso metu seilių alfa-amilazė (sAA) kiekis padidėja, jis parodo žmogaus atsaką į stresą. Šis atsakas susijęs ir priklauso nuo protinės ir psichologinės įtampos intensyvumo, trukmės. Taip pat sAA yra indikatorius, leidžiantis įvertinti stresui įveikti naudojamų psichologinės ir medikamentinės terapijos veiksmingumą.
Taigi minėti parametrai – kortizolis, imunoglobulinas A (sIgA), seilių alfa-amilazė (sAA) – leidžia įvertinti streso lygį, trukmę ir poveikį imuninei sistemai.
Depresijos profilaktika – atsikratyti streso ir įtampos
Pozityvus ar neilgai trunkantis stresas naudingas, nes mobilizuoja, atveria naujas galimybes, skatina tobulėti. Didžiausią pavojų kelia nuolatinis lėtinis stresas, įtampa, kurie ilgainiui gali tapti daugelio ligų priežastimi ir smarkiai apkartina žmogaus gyvenimą. Kaip išmokti atsipalaiduoti ir neįsileisti ligų, pavyzdžiui, tokios dažnos streso ir įtampos palydovės kaip depresija?
Jeigu nuolat patiriama įtampa, nuovargis, dideli darbo krūviai, jaučiamas nervų ir psichikos sistemos išsekimas, būtina imtis priemonių. Nerealu galvoti, kad visiškai pavyks išvengti streso, tačiau galima sumažinti tiek patiriamo streso kiekį, tiek jo keliamas pasekmes. Padėti gali įvairios streso valdymo metodikos, kurias galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma grupė – technikos, kurios leidžia žmogui adekvačiau vertinti situacijas, rasti efektyvesnių jų sprendimo būdų. Kita grupė – atsipalaidavimo, relaksacijos įgūdžių (pvz., meditacija) priemonės.
Taigi, siekdami nepakliūti į depresijos spąstus, turėtume išmokti valdyti stresines situacijas. Sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas darbo ir poilsio režimas padės įveikti stresą ir jis neperaus į depresiją.
Norint išvengti sunkių streso padarinių specialistai pataria:
- Pasirūpinti, kad miegas būtų pakankamas ir kokybiškas. Suaugęs žmogus vidutiniškai turėtų miegoti apie 8 val. per parą.
- Pasirūpinti, kad atsirastų laiko poilsiui, t.y. darbo ir poilsio režimas turėtų būti subalansuotas.
- Atkreipti dėmesį į mitybą. Reguliari, subalansuota mityba – geros fizinės ir psichinės sveikatos pagrindas.
- Stengtis atsikratyti žalingų įpročių. Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, rūkymas didina depresijos riziką ir gilina susirgimą.
- Skirti laiko fiziniam aktyvumui. Nustatyta, kad reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys pakitimai gali padėti išvengti kai kurių ligų, tarp jų ir depresijos.
- Rasti laiko sau: pomėgiams, knygoms, draugams, ir t.t. Teigiamos emocijos – vienas svarbių veiksnių prieš stresą.
Šaltiniai:
