Dirgliosios žarnos sindromas ir mikrobiota: ar egzistuoja ryšys?
Kokie yra dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomai ir kodėl jis išsivysto? Ar yra ryšys tarp šio sindromo ir žmogaus mikrobiotos? Kodėl mūsų smegenys turi glaudų ryšį su žarnynu ir kas lemia šį ryšį? Atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame straipsnyje.
Trupai apie tai, kas yra dirgliosios žarnos sindromas?
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimas, kuriam būdingas lėtinis pilvo skausmas ir tuštinimosi įpročių pokyčiai (tuštinimosi dažnio ar formos), nesusiję su jokia organine patologija.
Pagrindiniai DŽS simptomai:
• pilvo putimas;
• pilvo skausmas;
• tuštinimosi sutrikimai;
• padidėjęs dujų išsiskyrimas.
Kartu su šiais pagrindiniais simptomais, gali varginti rėmuo, galvos/nugaros skausmas, netgi šlapinimosi sutrikimai, skausmingi lytiniai santykiai. Taip pat reikia pažymėti, kad virškinimo trakto simptomai nėra vieninteliai sindromo pasireiškimai, nes ji dažnai lydi psichikos sutrikimai (nerimas, stresas, depresija).
Kiek žmonių kenčia nuo DŽS?
Duomenys apie sergamumą įvairiose šalyse skiriasi, tačiau manoma, kad dirgliosios žarnos sindromas paveikia 5–10 proc. viso pasaulio gyventojų. Moterų tikimybė susirgti yra beveik 2 kartus didesnė nei vyrų. Tiek vyrai, tiek moterys gali susirgti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai dirgliosios žarnos sindromas pradeda varginti 20-30-aisiais gyvenimo metais. Šis sindromas daro didelę įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei: sutrikdo kasdienę veiklą, dėl to neretai netenkama darbo arba nutrūksta mokslas.
Kas sukelia simptomus ir kodėl vystosi šis sutrikimas?
DŽS yra sudėtingas funkcinis sutrikimas, kuris išsivysto dėl daugelio veiksnių ir kurio priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad sindromo vystymosi mechanizmas yra susijęs su žarnyno ir smegenų sąveikos, dvikrypčio ryšio tarp virškinamojo trakto ir centrinės nervų sistemos sutrikimais. Iš žarnyno gaunami signalai smegenyse gali būti neteisingai interpretuojami ir dar labiau sustiprinami, todėl smegenys į žarnyną gali siųsti klaidingus signalus. Taip pat keletas mechanizmų yra susiję su padidėjusiu žarnyno jautrumu ir pralaidumu, sutrikusiu judrumu, žemo laipsnio virškinamojo trakto uždegimu. Per pastarąjį dešimtmetį vis didesnis dėmesys skiriamas žarnyno mikrobiotos, kaip pagrindinės DŽS vystymosi grandies, tyrimams.
Kokie yra mokslo įrodymai apie mikrobiotos vaidmenį?
Yra keletas įrodymų, susijusių su mikrobiotos dalyvavimu DŽS atsiradime. Pirma, žarnyno infekcija (gastroenteritas) yra reikšmingiausias DŽS rizikos veiksnys. Apie 11-14 proc. pacientų, persirgusių ūmine žarnyno infekcija (pavyzdžiui, Salmonella, E. coli ar Campylobacter), pasireiškia lėtiniai dirgliosios žarnos sindromo simptomai. Antra, klinikiniai tyrimai parodė, kad mikrobiotos gydymas turi įtakos ir dirgliosios žarnos sindromo simptomams. Įrodyta, kad probiptikai, į kurių sudėtį įeina specializuotos bakterijos (pavyzdžiui, b.infantis) padeda pagerinti tokius simptomus, kaip pilvo skausmas, viduriavimas ar pilvo pūtimas. Trečia, sergančiųjų ir sveikų žmonių žarnyno mikrobiotos sudėtis ir metabolinis aktyvumas skiriasi ir yra susijęs ne tik su žarnyno simptomais, bet ir su nerimu bei depresija. Tiesa, įvairių tyrimų rezultatai skiriasi ir atrodo, kad nėra jokio unikalaus mikrobiologinio profilio, kuris būtų priskirtas dirgliosios žarnos sindromui. Galiausiai ir svarbiausia, kad keli tyrimai parodė, kad žarnyno disfunkcija ir su tuo susijęs nerimas gali būti perduodami persodinant pacientų, sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu, mikrobiotą laboratorinėms sterilioms pelėms.
Ne tik smegenys veikia žarnyną, bet ir žarnynas smegenis
Sukaupti ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad žarnyno bakterijos dalyvauja pažinimo procesuose, elgesio ir nuotaikos sutrikimuose (depresijos, nerimo). Taigi ne tik smegenys lemia žarnyno veiklą, bet ir žarnyno būklė turi įtakos emocinei ir protinei funkcijai. Tai vadinama žarnyno-smegenų ašimi. Šioje grandyje vyksta imuninės, nervų sistemų signalų, hormonų perdavimas. Vis daugėja įrodymą, kad mikrobiotos vaidmuo šiame procese yra lemiamas. Tiesa, dauguma šių įrodymų gaunama atliekant tyrimus su gyvūnais, tačiau kartu ir daugelis klinikinių tyrimų palaiko šią koncepciją. Galima paminėti keletą atvejų, kai buvo aprašyti staigūs antibiotikais gydomų pacientų elgesio pokyčiai. Naujausi populiacijos tyrimai parodė, kad antibiotikų vartojimas ankstyvoje vaikystėje yra susijęs su padidėjusia psichikos sutrikimų atsiradimo rizika vėliau. Daugybė tyrimų atskleidė, kad psichiškai sergančių ir sveikų asmenų mikrobiotos profiliai skiriasi.
Ar pagerinę žarnyno mikrobiotą pagerinsime ir žmonių psichoemocinę sveikatą?
Tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad kai kurie probiotikai turi teigiamą poveikį elgesiui ir smegenims, o tai sudaro prielaidas, kad jie gali būti naudojami kaip terapijos priemonė psichikos sutrikimams gydyti. Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad probiotikai, naudojami kaip kompleksinio gydymo dalis, pagerina simptomus pacientams, sergantiems didžiąja depresija. O neseniai atliktas bandomasis tyrimas parodė, kad gydymas probiotikais buvo susijęs su depresijos ir žarnyno simptomų pagerėjimu pacientams, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, taip pat ir smegenų veiklos pagerėjimu. Tai rodo, kad tam tikri probiotikai gali būti naudingi ne tik esant funkciniams žarnyno, bet ir psichikos sutrikimams. Tačiau tai tik kelio pradžia: mikrobiotos vaidmuo psichikos sveikatai, smegenų veiklai kelia daug klausimų, o, norint gauti atsakymus, būtina toliau tirti šį smegenų-žarnyno-mikrobiotos ryšį, atliekant didesnius, išsamesnius klinikinius tyrimus.
Šaltinis:
