Insultas ir depresija – smarkiai bloginantis žmogaus gyvenimą derinys
Prieš 14 metų, 2006-aisiais Pasaulio insulto organizacija spalio 29-ąją paskelbė insulto diena. Tiek pat metų ši diena minima iš mūsų šalyje. Insultas – daugelį žmonių gąsdinantis susirgimas. Dažnai todėl, kad po šios ligos žmogus gali tapti našta artimiesiems ir to labiausiai bijo. Insulto pasekmės – negėbėjimas savarankiškai gyventi, nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikis didina depresijos išsivystymo riziką.
Lietuva – didelės insulto rizikos valstybė
Insultas – galvos smegenų pažeidimas, kurio pagrindinės priežastis yra dvi. Pirmoji ir dažniausia – kai trombas neleidžia kraujui tekėti, ir insultas įvyksta dėl užsikimšusios smegenis maitinančios kraujagyslės. Dėl to tam tikra smegenų dalis netenka aprūpinimo energetinėmis maistinėmis medžiagomis, deguonimi, o, negaudamos mitybos ir deguonies, smegenų ląstelės žūsta. Tai vadinamasis išeminis (išemija – kraujotakos nebuvimas) insultas. Kita priežastis – kraujo išsiliejimas į smegenis. Tai vadinamasis hemoraginis insultas. Jis įvyksta plyšus kraujagyslei.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mūsų šalį priskiria prie valstybių, kuriuose gyventojų rizika patirti insultą ir mirti nuo šios ligos yra didelė. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. Lietuvoje insultu sirgo 18846 žmogus, mirė nuo šios ligos – 2770. Medicinos pažanga šiandien padeda daug veiksmingiau gydyti insultą ir todėl mirčių skaičius mažėja. Pavyzdžiui, 2006-2009 m. nuo insulto mirdavo apie 4000 žmonių. Taigi šiuolaikinis insulto gydymas padeda išsaugoti gyvybę. Yra žmonių, kurie visiškai pasveikta, kitiems tenka gyventi su liekamaisiais reiškiniais – vargina pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai, galvos skausmas, sutrinka atmintis, mąstymas, gebėjimas orientuotis. Daliai žmonių pasekmės būna itin sunkios – lieka paralyžiuoti, prikaustyti prie lovos.
Svarbu pastebėti pirmuosius insulto požymius, nes ankstyvas kvalifikuotos pagalbos suteikimas smarkiai pagerina ligos prognozę. Pirmieji požymiai:
- perkreiptas veidas: žmogaus šypsena kreiva;
- vienos rankos ar kojos nutirpimas, žmogus negali vienodai pakelti abiejų rankų/kojų;
- staiga sutrikęs regėjimas;
- sutrinkusi kalba: kliūva liežuvis, žmogus negali ištarti priebalsių.
Depresija – dažnas insulto palydovas
Žmonėms, persirgusiems insultu, depresija pasireiškia gana dažnai. Liga gali pasireikšti tiek iš karto išrašant iš ligoninės po gydymo, tiek vėliau jau būnant ambulatorinėje reabilitacijoje ar namuose. Įvairių tyrimų duomenimis, depresija po insulto vargina apie 21 proc. moterų ir 18 proc. vyrų.
Ryšis tarp insulto ir depresijos labai glaudus. Depresija yra ne tik dažna insulto pasekmė, bet ir insultas yra depresijos rizikos veiksnys. Žmonių, kurie persirgo insultu ir kuriuos vargina depresija funkcinė būklė yra blogesnė, jie turi mažesnę motyvacija reabilituotis, atgauti prarastus įgūdžius, palyginti su tais, kurie po insulto neserga depresija. Kartu sergančius poinsultine depresija vargina ir sunkesni pažinimo sutrikimai, didesnis yra ir jų mirtingumas. Taigi depresija po insulto blogina gyvenimo kokybę ir neigiamai atsiliepia psichologinei sveikatai. Todėl svarbu nepraleisti, pastebėti, kad patyręs insultą šeimos narys serga depresija. Svarbu apie tai informuoti gydytoją, kuris nustatys diagnozę. Šiandien situacija tokia, kad gana daug žmonių persirgusių insultu serga ir depresija, tačiau jos negydo. Tuo tarpu ankstyvas depresijos gydymas gali padėti ligoniams atstatyti geresnę funkcinę būklę, pagerinti gyvenimo kokybę, sugrąžinti motyvaciją sveikti.
Žmonėms po insulto depresija pasireiškia tokiais pačiais požymiais, kaip ir visiems kitiems. Tai liūdesys, slogi nuotaika, emocijų nevaldymas (patologinis verkimas), gyvenimo džiaugsmo praradimas, apetito sumažėjimas, miego sutrikimai, nerimas, energijos stoka, savęs nuvertinimas.
Kuo sunkesnės insulto pasekmės, tuo didesnė depresijos rizika
Depresijai po insulto vystytis įtakos turi neįgalumo laipsnis, persirgto insulto sunkumas ir pažinimo funkcijų pažeidimas. Depresija gali pasireikšti ankstyvuoju ir vėlyvuoju periodu. Nustatyta, kad ankstyvuoju laikotarpiu depresija pasireiškia žmonėms, kuriems galvos smegenų pažeidimas buvo didesnis. Vėlesnis depresijos pasireiškimas susijęs su blogesnėmis žmogaus funkcijomis, negalėjimu apsitarnauti ir pan.
Vienmomenčio tyrimo metų tirti 199 pacientai, išgyvenę po ūminio galvos smegenų insulto 1-4 metus, ir 2000-2003 metais gydyti Klaipėdos ligoninėje. Tiriamųjų amžius 29-89 m., vidurkis 67,9 m. Tyrimo tikslas buvo ištirti depresijos simptomų pasireiškimo vėlyvuoju periodu po galvos smegenų insulto sąsajas su savarankiškumu kasdieninėje veikloje.
Tyrimo rezultatai skelbia, kad tarp visų tiriamųjų depresijos simptomai buvo nustatyti 137 (69,1 proc.) pacientams, o nerimo – 137 (63,1 proc.). Depresija dažniau vargino vyresnio amžiaus žmones (72,6 ±8,9 m.), palyginti su nerimu (65,1±8,7 m.). Taip pat vyresniems pacientams dažniau kartu su depresija buvo stebimi ir nerimo simptomai. Daugiau nei pusė (54,9 proc.) pacientų su išreikštais depresijos simptomai buvo nesavarankiški ir priklausomi nuo kitų žmonių. Pacientų be depresijos simptomų priklausomų nuo kitų žmonių buvo daug mažiau – 12,7 proc.
Tyrimas nustatė, kad moterims beveik dvigubai dažniau pasireiškė nerimo simptomai, palyginti su vyrais (atitinkamai 11,6 proc. ir 4,7 proc.). Taip pat moterims dažniau nei vyrams nerimas pasireiškė kartu su depresija (atitinkamai 57,1 proc. ir 51,2 proc.).
Tyrimas nustatė, kad vyrams, kurie patyrė insultą, didžiausias depresijos dažnis buvo iki 60 m., moterims priešingai – liga buvo nustatoma dažniau vyresnio amžiaus. Poinsultinės depresijos priežastys įvairaus amžiaus vyrams ir moterims gali skirtis. Darbingo amžiaus vyrams depresiją dažniau sukelia fizinė negalia, jie sunkiau prisitaiko, priima tokią būklę. Nesugebėjimas dirbti persirgus insultu – jaunų žmonių depresiją skatinantis veiksnys.
Taigi depresijos vystymasis susijęs su persirgusiu insultu žmonių priklausomybe nuo kitų, negebėjimu savarankiškai apsitarnauti, taip pat ir nuo asmeninių savybių, aplinkos, kurioje jie gyvena, kitų psichosocialinių veiksnių. Insulto pasekmė yra nesugebėjimas patirti teigiamas emocijas, kas, savo ruožtu, irgi sukelia depresiją. Problemos sprendimą sunkina tai, kad depresija gali būti žmogaus blogos funkcinės būklės ir priežastis, ir pasekmė.
Šaltiniai:
1 Mokslinis straipsnis „Poinsultinė depresija: sąsajos su savarankiškumu kasdienėje veikloje“, R. Radžiuvienė, D. Drungilienė, H. Kazlauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas
2 Apžvalginis straipsnis „Poinsultinė depresija ir jos įtaka gyvenimo kokybei“, Daiva Rastenytė, Daina Krančiukaitė, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, Neurologijos klinika
