Kokios lėtinės ligos labiausiai didina riziką susirgti depresija?
Depresija yra įvairių vidinių ir išorinių priežasčių nulemtas psichikos sutrikimas. Tarp veiksnių, galinčių paskatinti depresijos vystymąsi, yra ir lėtinės ligos. Stebima, kad sergant onkologinėmis ligomis depresijos rizika padidėja net keturis kartus. Kitos ligos, pavyzdžiui, skausmą sukelianti stuburo slankstelių patologija ar artrozė, taip pat gali paskatinti depresiją.
Lėtinių ligų paplitimas Lietuvoje
Gyventojų statistinio sveikatos tyrimo duomenimis (2020 m.), kuriame buvo klausiama, ar per praėjusius 12 mėn. iki apklausos gyventojai sirgo tam tikromis lėtinėmis ligomis (arterine hipertenzija, nugaros skausmu, alergija ir kt.), 46 proc. respondentų nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Moterų, kurios pažymėjo, kad turi ilgalaikių sveikatos problemų buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių gyventojų.
Higienos instituto duomenimis, 2018 m. labiausiai paplitusios buvo aštuonios lėtinės ligos: kraujotakos sistemos ligos, nugaros skausmas, psichikos bei elgesio sutrikimai, artropatijos, cukrinis diabetas, astma, onkologinės ligos ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Psichikos ir elgesio sutrikimai pagal paplitimą pirmoje vietoje buvo vaikų grupėje (0-17 m.). Tarp suaugusiųjų, sergamumo psichikos ir elgesio ligomis dažnis vyravo atsižvelgiant į amžių. Antroje vietoje pagal paplitimą šie sutrikimai buvo tarp vyresnių kaip 65-eri metai moterų, trečioje – tarp darbingo amžiaus žmonių, t.y. 18-44 m. tiek vyrų, tiek moterų, ketvirtoje – tarp 45-64 m. moterų ir vyresnių kaip 45-eri metai vyrų. Taigi psichikos ir elgesio sutrikimai pateko į labiausiai paplitusių lėtinių ligų ketvertuką.
Lėtinės ligos dažnai sukelia depresiją?
Lėtinių ligų įtaka depresijos epizodams buvo nagrinėta Vilniaus universiteto atliktame tyrime*. Tarp tyrimo uždavinių buvo – nustatyti ar lėtinės ligos didina depresijos riziką, kokios iš jų labiausiai susijusios su depresijos išsivystymu, rasti lėtinių ligų veiksnius, kurie lemia depresijos pasireiškimą ir kiti. Tyrime dalyvavo 234 sergantieji lėtinėmis ligomis ir ambulatoriškai gydomi pacientai. Tiriamųjų amžius – 25-89 metai, vidurkis – 60,6 m., didžioji dauguma – moterys. Net 51,28 proc. respondentų įvardijo lėtinę ligą kaip depresijos priežastį.
Daugiausia tyrime dalyvavusių pacientų sirgo arterine hipertenzija (47,86 proc.,), onkologinėmis ligomis (19,23 proc.), stuburo slankstelių patologija (17,52 proc.), artroze (14,53 proc.), skydliaukės ligomis (14,1 proc.). Buvo nustatyta, kad iš visų lėtinių ligų labiausiai depresijos riziką didina onkologinės ligos. Atsižvelgiant į onkologinių ligų lokalizaciją, labiausiai depresiją didino gimdos ir krūtų piktybiniai procesai. Iš tiesų, šių organų šalinimas neretai moterims asocijuojasi su moteriškumo praradimu, tai daro neigiamą įtaką moters savivertei. Sumažėjusi savivertė sukelia nepasitikėjimą savimi, komplikuoja santykius su partneriu. Psichiatrai, onkopsichologai teigia, kad po krūties, gimdos ar kiaušidžių šalinimo operacijų moterys neretai patiria depresijos epizodų.
Kita lėtinę liga, kuria sirgo tiriamieji, – kaulinės sistemos patologija. Ją, kaip depresijos priežastį įvardijo 66,7 proc. tiriamųjų. Atlikus analizę nustatyta, kad ši patologija taip pat gali didinti depresijos riziką. Skausmas taip pat siejamas su depresijos išsivystymu. Kadangi skausmas vargina sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, jį, kaip depresijos priežastį, įvardijo 70 proc. tyrimo dalyvių. Užtat skydliaukės, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas nebuvo susijusios su depresijos pasireiškimu. Gauti rezultatai parodė tokį depresijos priežastingumą: dėl lėtinės ligos depresija išsivystė 51,28 proc., ne dėl lėtinės ligos – 38,03 proc., prieš lėtine liga – 10,68 proc. tyrimo dalyvių.
Amžiaus ir lyties ryšis su depresijos epizodais nebuvo nustatytas, tačiau lėtinių ligų skaičius buvo susijęs su depresijos atsiradimo rizika. Literatūroje skelbiama, kad lėtinių ligų skaičius turi ryšį su depresijos atsiradimu: kuo daugiau lėtinių ligų, tuo didesnė depresijos rizika. Sergant viena lėtine liga tikimybė susirgti depresija yra 7,7 proc., – dviem – 9,8 proc., daugiau nei trimis – 12 proc.
Tyrimo išvados skelbia, kad daugiau nei du trečdaliai tiriamųjų sirgo viena arba dviem lėtinėmis ligomis, o gauti rezultatai leidžia teigti, kad šie pacientai susirgs ir depresija.
Lėtinės ligos apsunkina depresijos atpažinimą
Depresija dažnai lieka neatpažinta ir negydoma. Manoma, kad tam įtakos turi ir paciento nenoras įvardyti simptomus, kalbėti apie psichikos sveikatą. Šiandien daugėja įrodymų, kad somatiniai (fiziniai) simptomai dažnai pasireiškia sergant depresija. Kita vertus, neretai somatiniai simptomai priskiriami lėtinėmis ligoms ir užmaskuoja depresiją. Kaip atpažinti depresiją, ypač, kai žmogus serga lėtinėmis ligomis, ir ji gali varginti somatiniai simptomai?
Dažniausi somatiniai simptomai, kurie pasireiškia sergant depresija yra šie:
- širdies plakimas;
- oro trūkumas;
- nemalonus pojūtis krūtinės ląstoje;
- galvos svaigimas;
- pykinimas;
- bendras silpnumas;
- rankų drebulys;
- prakaito pylimas ir kt.
Panašus pojūčiai gali varginti sergant daugeliu lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių. Todėl šiems pacientams diagnozuoti depresiją yra sunku.
Taigi žinant kokios ligos labiausiai skatina depresijos vystymąsi, galima nustatyti kokiems pacientams gresia depresiją, laiku ją atpažinti ir gydyti. Tai pagerintų tiek depresijos, tiek lėtinių ligų gydymo rezultatus.
Šaltiniai:
Žurnalas „Sveikatos mokslai“, straipsnis „Ar dažnai lėtinės ligos sukelia depresijos epizodus?“, G.Šalčiūtė, D.Žiupsnienė, K.Simanauskas, V.Kasiulevičius, V.Šapoka, https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/03/745-2367-1-SM.pdf
