Aktualijos, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata, Sveikata biure

Kraujo vėžys: pavadinimas vienas, ligų –daugybė

Diagnozė vėžys apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Žmonės išgyvena reakcijų virtinę – šoką, pyktį, baimę, liūdesį, pasimetimą, neviltį. Galiausiai ateina susitaikymo etapas, žmogus suvokia, kad liga reali ir kad reikia dėti pastangas jai įveikti. Sergantieji ieško likimo draugų, sėkmės istorijų, kurios suteikia vilties ir padeda kovoti su liga. Svarbus vaidmuo ne tik gydant sudėtingą ligą, bet ir palaikant pacientą tenka medikams. Pacientai iš medikų tikisi ne tik profesionalios pagalbos ir užuojautos, bet ir bendradarbiavimo aptariant gydymą, priimant sprendimus. Nuoširdus bendravimas, išsamus gydymo eigos paaiškinimas be galo svarbus sergančiajam. Juk nežinia gąsdina, o žinios suteikia jėgų, vilties. Ką turėtume žinoti apie kraujo vėžį?

Rugsėjį minimos  kraujo vėžio žinomumo dienos

Rugsėjį visame pasaulyje vyksta įvairūs renginiai, skirti skleisti žinias apie kraujo vėžį, priminti šių ligų simptomus, papasakoti apie medicinos pasiekimus, kurių dėka kasmet didėja žmonių, įveikusių kraujo vėžį, gretos.

Kraujo vėžys – itin klastingas ir nebylus, jo negalima užčiuopti, nes dažniausiai nėra naviko, kurį galima būtų pamatyti. Tai ne viena liga, o grupė kraujodaros, limfinės sistemos ir kaulų čiulpų ligų. Pagrindinės kraujo vėžio formos yra leukemija, limfoma ir mieloma. Leukemija – tai baltųjų kraujo kūnelių leukocitų vėžys, kuris vystosi kaulų čiulpuose. Mieloma išsivysto iš vienos pakitusios kaulų čiulpuose esančios plazminės ląstelės (plazmacito). Limfoma – tai limfoidiniame audinyje prasidėjęs piktybinis procesas. Kiekviena iš šių kraujo vėžio formų turi daug rūšių ir porūšių.

Per metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų kraujo vėžio atvejų. Iš viso, 2020 m. Higienos instituto duomenimis, šalyje gyvena 8055 žmonės, sergantys limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių navikais.

Rugsėjo 15 d. minima Pasaulinė limfomos diena, o 22 d. – Tarptautinę  lėtinės mieloleukemijos žinomumo dieną, o ir apskritai visas rugsėjis skirtas kraujo vėžio ligoms. Didindami žinomumą apie šias ligas, apie jų pirmuosius simptomus, norima paskatinti žmones nedelsti, anksčiau ieškoti pagalbos. Sėkmingų išgijimo istorijų publikavimas taip pat padrąsina žmones tirtis, suteikia vilties ir jėgų ištverti gydymą, nepasiduoti. Sergantieji onkologinėmis ligomis yra ypatingi pacientai: jautrūs, jų psichologinė sveikata dažnai būna pašlijusi. Todėl itin svarbus gydytojo, kurtis suteikia žinių apie ligą ir gydymą, paskatina kovoti su liga, pakeisti požiūrį į ligą ir tapti aktyviais gydymo dalyviais, vaidmuo.

Kodėl kraujo atsinaujinimo procesas sutrinka?

Žmogaus kraujas sudarytas iš kraujo ląstelių – leukocitų, eritrocitų, trombocitų – ir plazmos. Kraujo ląstelių gamyba vyksta kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, blužnyje ir kitose kraujodaros organuose. Kai žmogus sveikas ir kraujodaros procesas nesutrikęs, kaulų čiulpuose gaminamos nebrandžios kamieninės kraujo ląstelės (blastai) dauginasi, bręsta ir diferencijuojasi į visas kraujo ląsteles. Kai ląstelės visiškai susiformuoja, jos iš kaulų čiulpų patenka į kraują.

Kaulų čiulpuose yra 2 rūšių kamieninių ląstelių – mieloidinių ir limfoidinių. Leukocitų rūšis limfocitai vystosi iš limfoidinių kamieninių ląstelių, o visos kitos kraujo ląstelės – eritrocitai, trombocitai ir kitos leukocitų rūšis (neutrofilai, bazofilai, eozinofilai ir monocitai) – iš mieloidinių kamieninių ląstelių. Dalis naujų kamieninių ląstelių išsaugo kamieninių ląstelių savybes, kita dalis bręsta ir tampa eritrocitais, leukocitais ar trombocitais ir pasklinda į kraują.  Tačiau dėl įvairių priežasčių kraujodaros procesas gali sutrikti – tuomet susergama kraujo vėžiu. Kraujo vėžys išsivysto, kai pakitusi ląstelė praranda kontrolę ir ima be paliovos dalytis. Pakitusios vėžinės ląstelės trukdo bręsti ir dalytis sveikoms, gyvena ilgiau nei sveikos, išplinta po visą organizmą.

Kokie simptomai neturėtų likti nepastebėti?

Kaip ir kitos onkologinės ligos, didelė kraujo vėžio ligų grupė pradinėse stadijose nepasireiškia jokiais simptomais arba jie būna nespecifiniai, todėl dažnai lieka nepastebėti ar priskirti nuovargiui, stresui ir kitoms gyvenimiškoms aplinkybėms.  Todėl pabrėžiama, kad svarbu tikrintis profilaktiškai, nes būtent atsitiktinių patikrinimų metu neretai ir aptinkamas kraujo vėžys. Tiesa, kraujo vėžys yra labai klastingas ir gali išsivystyti žaibiškai. Tokios kraujo vėžio formos vadinamos ūminėmis, pavyzdžiui,  ūminė mieloleukemija ar ūminė limfoleukemija. Jų eiga gali būti labai greita, agresyvi.  Tačiau gana dažnai atsitiktinai aptinkamas kraujo vėžys būna neišplitęs neprogresavęs. Tokiu atveju yra didelė visiško pasveikimo tikimybė.

Besivystantį vėžį gali išduoti blogi kraujo tyrimo rezultatai: gali būti padidėjęs ar stipriai sumažėjęs leukocitų ar trombocitų skaičius, sumažėjęs hemoglobinas. Tačiau kartais ir bendras kraujo tyrimas neišduoda ligos. Dažniausiai pacientai pažymi, kad dar iki ligos diagnozės nustatymo jie jautė nuovargį, naktinį prakaitavimą, bendrą silpnumą, svorio kritimą.

Simptomai, kurie gali pranešti apie pavojingą ligą, gali būti šie:

  • staigus svorio kritimas;
  • jėgų nebuvimas, nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus;
  • karščiavimas be aiškios priežasties;
  • naktinis prakaitavimas;
  • skausmas ar pilnumo jausmas kairėje pilvo pusėje po šonkaulių lanku;
  • apetito stoka; virškinimo sutrikimai;
  • viso kūno niežulys;
  • pasikartojantis kosulys ar dusulys;
  • neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje.

Medicina tobulėja, onkologinės ligos vis geriau gydomos, o žmonės gyvena ilgiau ir kokybiškiau. Tačiau gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo medicinos pasiekimų ir gydytojų. Pats žmogus taip pat turėtų rūpintis sveikata: gydymo metu – laikytis medikų rekomendacijų, po gydymo – puoselėti sveiką gyvenseną. Sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba turi įtakos daugelio ligų, onkologinių taip pat, atsiradimo rizikai.