Mano mamai depresija: kaip padėti?
Sumažėjusios pajamos, artimo netektis, lėtinės ligos – iššūkiai, su kuriais susiduria 60-ies metų ir vyresni žmonės. Šiame amžiuje dažniau sergama ir depresija. Įtakos tam turi daug veiksnių, ir tai, kad metams bėgant didėja ligų bagažas, kurios pačios gali skatinti depresijos išsivystymą, ir tai, kad neretai vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi vieniši, sumažėja jų užimtumas, aktyvumas.
Sveikas senėjimas
Gyvenimo ruduo gali būti spalvingas ir dosnus, šiltas ir saulėtas, o gali būti šaltas, lietingas, skurdus ir ligotas. Koks jis bus, priklauso ir nuo mūsų pačių, ir nuo artimųjų, ir nuo šalies politikos. Vienas esminių iššūkių, su kuriuo susiduria valstybės, – užtikrinti, kad žmonės sentų sveikai ir savarankiškai.
Kiekvienais metais spalio 1 dieną minima Pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių sąlygas, gyvenimo kokybę, kuriai įtakos turi daug veiksnių, o sveikata šiame amžiuje yra vienas svarbiausių aspektų. Atlikus tyrimą, kuriame buvo analizuojami pagyvenusių žmonių poreikiai, paaiškėjo, kad sveikatą, kaip pagrindinį poreikį, kartu su valdžios dėmesiu ir pinigais nurodė daugiau kaip pusė apklaustųjų (projekto „Inovatyvus požiūris keičiant pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūrą“ duomenys). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tarp 65 metų ir vyresnių žmonių gerai arba labai gerai savo sveikatą vertino tik 5 proc. asmenų, o blogai arba labai blogai – pusė, t.y. 50 proc.
Lietuva sensta
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalies gyventojai sensta: nors bendras gyventojų skaičius mažėja, pagyvenusių – 65-erių metų ir vyresnių žmonių skaičius – didėja. Per paskutinį dešimtmetį (2004-2013 m.) pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 3,5 proc., o jų dalis, palyginti su bendru gyventoju skaičiumi, – 3 procentiniais punktais. 2014 m. pradžioje kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris buvo peržengę 65 metų ribą, o 2004 m. pradžioje – atitinkamai kas devintas ir kas penkta. 2016 m. pagyvenę žmonės sudarė 19 proc. šalies gyventojų.
Atsižvelgiant į Eurostato prognozes (EUROPOP2013 pagrindinis scenarijus), 2014-2049 m. Lietuvos gyventojų skaičius mažės ir visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje mūsų šalyje gyvens beveik 2 milijonai žmonių, o iš jų daugiau nei pusė milijono (544,5 tūkst.) arba 28,5 proc. bus pagyvenę.
Depresijos vyresniame amžiuje priežastys
Vyresnių žmonių depresija dažnai yra nediagnozuojama ir netinkamai gydoma. Tokią situaciją lemia tai, kad vyresni žmonės neretai nelaiko depresija liga ir dėl to nesikreipia į gydytojus. Kiti mano, kad depresija – natūralus senėjimo reiškinys. Organizacijos „Amerikos psichikos sveikata“ atlikta apklausa parodė, kad tik 38 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių tiki, kad depresija yra sveikatos problema, o 58 proc. mano, kad šiame amžiuje depresija yra norma.
Medikai pabrėžia, kad depresija nėra normalus senėjimo padarinys. Liūdesys ir sielvartas yra normali reakciją į gyvenimo įvykius, praradimus. Vyresni žmonės liūdi dėl pasikeitusio socialinio statuso, sumažėjusių pajamų, nesavarankiškumo, priklausomybės nuo artimųjų, dėl sunkių ligų, kt. Iš tiesų, ligos, kuriomis serga dažnas vyresnis kaip 65-erių metų žmogus, didina depresijos riziką. Pvz., žmonės, kurie serga insultu, infarktu ar vėžiu net 40 proc. dažniau serga depresija.
Kiti rizikos veiksniai vyresniame amžiuje yra: moteriškoji lytis, nemiga, gydymas slaugos ligoninėje, socialinė atskirtis, nekontroliuojamas skausmas, savarankiškumo funkcijų praradimas, žemesnis socioekonominis statusas, sutuoktinio netektis (t.y. našliai, išsiskyrę su sutuoktiniais dažniau serga depresija).
Kaip įveikti depresiją vyresniame amžiuje?
Vyresniems žmonėms nėra lengva depresiją nustatyti. Diagnostiką apsunkina gretutinės ligos, nepageidaujami medikamentų sukelti reiškiniai, kurių simptomai užslepia depresijos simptomus, daug somatinių (kūno) skundų.
Tačiau įtarti depresiją galima ir patiems. Padės dviejų klausimų testas. Tie, kuriems yra rizika sirgti depresija, į abu klausimus atsakys teigiamai. Taigi pasitikrinti galima ir patiems arba užduoti šiuos klausimus savo artimam. Taigi klausimai yra tokie:
• Ar per pastarąjį mėnesį jautėtės prislėgtas, beviltiškas?
• Ar per pastarąjį mėnesį dingo susidomėjimas dalykais ir malonumais užsiimant mėgstama veikla?
Atsakius teigiamai į abu klausimus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Vyresniame amžiuje depresija taip pat gali būti gydoma nemedikamentinėmis priemonėmis, pvz., psichoterapija, kuri yra efektyvi ir veiksminga. Tačiau, kai sergama vidutinio ar sunkaus laipsnio depresija, rekomenduojama skirti medikamentų arba vaistų vartojimą derinti su psichoterapija.
Atsparumą depresijai didina dienos ir nakties, mitybos režimo laikymasis, darbo ir poilsio adekvatus santykis. Tinkama mityba irgi gali turėtų reikšmės ligai. Žinoma, kad būtina gauti pakankamai B grupės vitaminų, mikroelementų (magnio, ličio, jodo).
