Mikrobiotos vaidmuo kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis
Peršalimas, bronchitas, gerklės uždegimas… Sunku ištverti žiemą, nesusirgus bent viena iš šių kvėpavimo takų infekcijų. Šaltuoju sezonu padaugėja sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų (arba peršalimo) ligomis, o per pastaruosius metus prie šių infekcijų prisidėjo ir COVID-19 liga. Visos šios ligos yra infekcinės, veikia kvėpavimų takų mikrobiotoje, o dažniausi sukėlėjai yra virusai. Panašūs yra ir ligų simptomai. Sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vargina sloga, ausies/gerklės uždegimas, sinusitas. Jeigu infekcija patenka į plaučius gali išsivystyti bronchitas ar plaučių uždegimas.
Kvėpavimo takų mikrobiota
Žmogaus mikrobiota – vieninga ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmų visuma. Nors daugiausia – 70 proc. – mikroorganizmų yra žarnyne, tačiau jų yra ir ant odos, burnoje, plaučiuose, lytiniuose organuose. Svarbu, kad visos žmogaus mikrobiotos yra susijusios. Kai mikrobiota yra subalansuota, ji darniai bendradarbiauja su mūsų organizmu ir jo mikrobų bendruomene. Organizmo ryšys su milijardų mikrobiotos mikroorganizmų yra abipusiai naudingas ir kiekvienas iš jų turi savo vaidmenį. Organizmas aprūpina mikroorganizmus „maistu ir stogu“, o pastarieji atlieka daugybę svarbių funkcijų: dalyvauja virškinimo procese, padeda įsisavinti maistines medžiagas, užtikrina žarnyno sienelių nepralaidumą, kovoja su nepageidaujamais mikrobais, daro didelę įtaką imuninės sistemos stiprybei.
Žarnyno imuninė apsauga gelbsti nuo patogenų, tokių kaip bakterijos ir virusai, atakų. Tačiau žiemą imuninė sistema atakuojama dažniau. Daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, o patalpos prasčiau vėdinamos. Dėl to perduodama daugiau cirkuliuojančių mikrobų (su iškvepiamu oru, kosint, čiaudint). Didelį vaidmenį čia turi plaučių mikrobiota.
Tyrėjai ilgai laikėsi nuomonės, kad sveikų žmonių plaučiai yra sterilūs. Tačiau taip nėra. Plaučių mikrobiota pirmą kartą atrasta 2010 m. Nuo to laiko atlikta nedaug tyrimų, skirtų išaiškinti plaučiuose gyvenančių mikroorganizmų vaidmenį. Nepaisant to, supratimą apie plaučių mikrobiotos sudėtį galima apibendrinti šiais punktais:
- Mažas bakterijų tankis.
- Aukštas biologinės įvairovės lygis. Sveikų asmenų plaučiuose vyrauja Prevotella, Veillonella, Streptococcus, Neisseria, Fusobacterium ir Haemophilus genčių bakterijos. Šių bakterijų pusiausvyros palaikymas priklauso nuo įkvėpimo ir iškvėpimo ritmo.
- Labai daug „anaerobinių“ bakterijų, kurios vystosi be deguonies. Tai bakterijų rūšys, priklausančios Fusobacterium, Porphyromonas, Prevotella ir Veillonella gentims.
Bakterijos nėra vieninteliai mikroorganizmai, besivystantys sveikų asmenų plaučių mikrobiotoje. Joje aptikta ir grybelių, ir virusų. Tačiau, nors šie mikroorganizmai ir yra neatsiejama plaučių mikrobiotos dalis, šiuo metu turimų duomenų yra nedaug.
Kodėl svarbi plaučių mikrobiota?
Ji atlieka pagrindinį vaidmenį palaikant normalią plaučių funkciją ir veikia keturiais pagrindiniais būdais:
- Kaip kliūtis patogenams ir pagalbinė priemonė kvėpavimo takų infekcijų atsparumui, lygiai taip pat, kaip ir žarnyno mikrobiota.
- Atlieka apsauginį vaidmenį, aktyviai padėdama stimuliuoti įgimtą ir įgytą imunitetą infekcijų atveju.
- Dalyvauja plaučių imuninės sistemos brendime, todėl, be kita ko, užtikrina toleranciją alergenams.
- Remiantis tyrimais su pelėmis, turi įtakos plaučių morfologijai, tiksliau – plaučių alveolių skaičiui.
Ligos, susijusios su plaučių mikrobiotos disbalansu
Esant plaučių mikrobiotos sudėties disbalansui, atsiranda disbiozė, kuri gali būti susijusi su įvairiomis ligomis. Tačiau iki šiol atlikti moksliniai tyrimai ne visada galėjo nustatyti, disbiozė yra tokių ligų priežastis ar jos pasekmė.
Pažvelkime atidžiau į sutrikimus, susijusius su plaučių disbioze. Tai:
- kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip peršalimas ir gripas (dažniausiai virusinis), kai yra sutrikęs plaučių imunitetas, kartu su plaučių ir žarnyno disbioze;
- astma: ji yra susijusi su plaučių, taip pat žarnyno ir nosies mikrobiotomis;
- cistinė fibrozė – reta genetinė liga, daugiausia pažeidžianti kvėpavimo takus ir virškinimo sistemą;
- lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų praeinamumą ir dujų apykaitą.
Žarnyno ir plaučių ryšys
Teigiama, kad egzistuoja dvikryptis ryšys tarp žarnyno ir plaučių, vadinamas „žarnų ir plaučių ašimi“. Žarnyno mikrobiota vaidina svarbų vaidmenį plaučių imuniniame atsake, o plaučių ligos taip pat gali turėti įtakos žarnyno mikrobiotos sudėčiai. Tiesą sakant, daugelis kvėpavimo takų ligų atsiranda kartu su virškinimo trakto sutrikimais ir, priešingai, žarnyno disbiozė dažnai yra susijusi su plaučių ligomis. Šios krypties įtraukimas į plaučių ligas yra labai perspektyvi mokslinių tyrimų sritis.
Kaip pasirūpinti plaučių mikrobiota?
Visoms organizmo mikrobiotoms atstatyti reikia laiko. Visos jos tarpusavyje susijusios, todėl ir tos pačios priemonės yra veiksmingos visoms organizmo terpėms. Paminėsime pagrindinius principus ir priemones, galinčias normalizuoti mikroorganizmų balansą:
• Tyrimai rodo, kad vakarietiška dieta, kuriose gausu riebalų, cukrų ir baltymų, didina žarnyno imlumą disbiozei, o vaisiuose ir daržovėse esantis didelis skaidulinių medžiagų kiekis skatina „gerųjų“ bakterijų veiklą ir gali apsaugoti nuo disbiozės.
• Pakankamas skysčių vartojimas padeda pašalinti kenksmingas medžiagas.
• Mikrobiotos normalizavimosi procesą gali paskatinti probiotikai – gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, yra naudingi žmogaus sveikatai.
• Probiotikų maisto – prebiotikų vartojimas. Kai žarnyne pakankamai prebiotikų, klesti ir jame esančios „gerosios“ bakterijos arba probiotikai.
• Tinkama higiena.
• Nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo.
• Sportas, reguliarus judėjimas.
• Kokybiškas miegas, darbo-poilsio režimas.
• Streso vengimas.
• Žalingų įpročių atsakymas.
Kalbant apie žiemos sezono kvėpavimo takų infekcijų prevenciją, probiotikų derinimas su prebiotikais gali duoti džiuginančių rezultatų. Kūdikiams tam tikri probiotikai gali užkirsti kelią žiemos infekcijoms jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Galiausiai, kai kurie tyrimai su studentais parodė gydymo probiotikais svarbą siekiant sutrumpinti peršalimo simptomų trukmę.
Šaltinis:
