Aktualijos, Laisvalaikis, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Pandeminis nuovargis gali išprovokuoti depresiją

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina imtis veiksmų dėl Europos gyventojus kamuojančio pandeminio nuovargio. PSO Europos padalinio direktorius Hansas Klugė teigia, kad nors nuovargis ir matuojamas skirtingais būdais, o jo lygis skiriasi įvairiose šalyse, tačiau kai kuriais atvejais jis paliečia daugiau nei 60 proc. gyventojų.

Pandeminis nuovargis – nenoriu saugotis nuo koronaviruso, niekas nedžiugina, esu suirzęs

PSO padalinio direktoriaus teigimu, gyventojai per pastaruosius 8 mėnesius paaukojo itin daug, kad suvaldytų koronavirusą, todėl tokiomis aplinkybėmis jausti apatiją, nusivylimą ir nuovargį yra natūralu. Mūsų šalies gyventojai taip pat yra pavargę nuo apribojimų, ligos grėsmės, nežinomybės dėl ateities. Daugelis pastebi, kad psichikos sveikata prastėja. Padėtį sunkina tai, kad koronavirusas itin sparčiai plinta ir tai lemia dar didesnius apribojimus. Kita vertus, žmonės, kurie pavasarį per pirmąją koronaviruso banga griežtai laikėsi visų paskelbtų reikalavimų, likdavo namie ir nesusitikdavo su draugais ar šeimos nariais, šiandien jau ne taip noriai laikosi apribojimų. Žmonės pavargo, jie pyksta, kad uždaromos kavinės, renginiai. Europos šalyse vykdomos apklausos rodo, kad rudenį kone perpus sumažėjo žmonių, kurie vengia didesnių susibūrimų ir renkasi nuotolinius kontaktus. Prancūzijoje vykusi apklausa parodė, kad pavasarį tokių žmonių buvo 72 proc., o rudenį – 32 proc. Daugelyje Europos šalių žmonės protestuoja dėl apribojimų prieš koronavirusą.

Žmonės pavargo nuo pandemijos

Nuovargis – dažnai apibūdinamas negalavimas, kuris gali varginti esant daugybei ligų. Medikai skaičiuoja, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje tai yra septintas pagal dažnumą skundas. Siaučiant Covid 19 ligos pandemijai, garsiai kalbama apie pandeninį nuovargį. Kodėl jis išsivysto?

Plintant Covid 19 ligai vis daugiau žmonių su ja susiduria, vis daugiau šeimų ji paliečia, nes suserga artimieji, vis daugiau gyventojų tenka izoliuotis. Auga nerimas dėl savo, tėvų, vaikų ir kitų šeimos narių sveikatos. Baiminamasi, ar bus suteikta pagalba susirgus, ar neprirūks lovų, medikų, vaistų? Ypač jautri sergančiųjų lėtinėmis ligomis žmonių grupė. Nerimas, baimė, stresas, įtampa atsiliepia ir fiziniai sveikatai. Žmonės jaučia skausmą širdies plote, oro trūkumą, įtampą visame kūne, raumenyse. Nesaugumo jausmas, neužtikrintumas dėl ateities, darbo praradimas ar pajamų sumažėjimas – dar vienas stiprūs neigiamos emocinės sveikatos veiksnys. Dėl pandemijos įprastas gyvenimas smarkiai pasikeitė – nuotolinis darbas ir mokslas, judėjimo apribojimas, kaukių dėvėjimas, nuolatinis rankų plovimas. Visa tai lemia pandeminio nuovargio atsiradimą, kuris pasireiškia ligos ignoravimu, nenoru nieko veikti, dėmesio ir koncentracijos stoka, padidėjusiu jautrumu, gyvenimo džiaugsmo praradimu.

Kad nuovargis nevirstų depresija

Pandeminis nuovargis, jeigu žmogus nesiims veiksmų sau padėti, gali virsti depresija. Apskritai nuolatinis nuovargis, nepaisant to, kas jį sukėlė, gali tapti depresijos priežastimi. Kita vertus, depresija gali sukelti nuovargį.

Tačiau nuovargis nėra vienintelis depresijos simptomas. Svarbu žinoti, kad depresija – individuali liga, todėl kiekvienam gali pasireikšti labai įvairiai. Pavyzdžiui, vyrams depresija dažniau sukelia kaltės, bejėgiškumo jausmą, pesimistines nuotaikas. Moterims ankstyvaisiais depresijos pranašais gali tapti galvos skausmas, nemiga, sumažėjęs aktyvumas.

Geriausias vaistas nuo visų ligų – profilaktika. Tinkamas darbo, poilsio ir miego rėžimas, subalansuota ir racionali mityba – tai veiksniai, kurie užkirs kelią ir nuovargiui, ir depresijai, ir daugeliui kitų ligų. Labai svarbu, ypač dabar, kai žmonių mobilumas apribotas, nemažinti fizinio aktyvumo. Būtent fizinis aktyvumas gali padėti išvengti ir pandeminio nuovargio, ir depresijos.

Kaip ir kodėl mankšta lengvina depresijos požymius arba užkerta jai kelią?

Tikslūs fizinių pratimų veikimo mechanizmai nėra aiškus, tačiau manoma, kad jie mažina stresą,  veikia biologiškai veikliųjų medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Depresijos metu smegenyse sumažėja laimės ir geros nuotaikos hormonų – serotonino, noradrenalino, dopamino – kiekiai. Nustatyta, kad reguliariai mankštinantis padidėja serotonino lygis smegenyse, dėl to mažėja nerimas, kiti depresijos simptomai, gerėja nuotaiką, atsiranda pasitenkinimo jausmas. Reguliari mankšta pakelia kūno temperatūrą, kuri, veikdama chemines medžiagas smegenyse, gali palengvinti depresiją. Taigi fiziniai pratimai – tai jokio šalutinio poveikio neturintis depresijos gydymo būdas.

Kokia fizine veikla užsiimti nėra svarbu, tai turi pasirinkti pats žmogus pagal savo pomėgius. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkančio mankštos recepto  nuo depresijos. Svarbu, kad žmogus apskritai mankštintųsi ir kad tai būtų jam maloni veikla, kuri nekeltų  papildomos įtampos.  

šaltiniai:

www.elta.lt

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/pandeminis-nuovargis-yra-tikras-ir-jo-vis-daugiau