Sekso vaidmuo: laikui praleisti ar kažkas daugiau?
Grožio kultas vyravo visais laikas, skyrėsi tik grožio supratimas. Graži, seksuali, geidžiama – kas nenorėtų tokia būti? Seksas ir seksualumas – žodžiai, kurie labiausiai pritraukia skaitytojų, žiūrovų dėmesį. Apie tai kalbamės su neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.
Kas yra seksualumas? Ar tai aptempti drabužiai, ar tam tikras makiažas, o gal tam tikros kūno formos?
Pirmiausia atsiliepsiu į jūsų pastebėjimą, kad žodžiai „seksas“ ir „seksualumas“ labiausiai pritraukia skaitytojų dėmesį. Kodėl taip yra, atsakymas paprastas – draudžiamas vaisius saldus, o labai draudžiamas – labai saldus. Čia jau pasistengė mamytės, tėveliai, močiutės, seneliai, mokytojai… Ne taip retai pasitaiko, kad griežtos ir intensyvios gimdytojų pastangos apsaugoti vaikus nuo sekso būtent ir paskatina ankstyvas santuokas „dėl reikalo“. Įsivaizduoju, kad ir šio straipsnio skaitytojai žino ne vieną tokį atvejį.
Bet grįžkime prie seksualumo. Žvilgtelkime į „Wikipediją“: Seksualumas (lot. sexualis – susijęs su lytimi, seksu) – tai sąvoka, apimanti su lytimi ir seksu susijusius jausmus, artimumą (intymumą) ir elgesį tarp žmonių. Seksualumas dažnai yra tam tikra meilės, simpatijos ar dėmesio patraukimo forma: tam tikra apranga, elgsena, šukuosena, bendravimo būdas, meno kūriniai ir kt.
Iš čia matome, kad jūs visiškai teisi, paminėdama aptemptus drabužius, makiažą kaip seksualumo išraišką. Natūralu, kad tiek vyrai, tiek moterys siekia patraukti priešingos lyties atstovų dėmesį. Nesvarbu, kokiais rakursais žiūrėtume į žmogų, turėdamas fizinį kūną, jis yra biologinė būtybė, kurios brandiems atstovams daro įtaką vyriški arba moteriški hormonai. Vyriški hormonai skatina agresyvumą, siekimą išplatinti savo genetinę medžiagą kaip įmanoma plačiau. O moteriški hormonai suteikia savybes, užtikrinančias, kad bus rūpinamasi gimusiais vaikais.
Kita vertus, žmogus yra ir socialinė būtybė, kurios bendroji gerovė susipina iš įvairių reikšmingų dalykų. Pagal prof. Sergejų Kovaliovą, žmogaus gerovė priklauso nuo penkių pagrindinių dalykų: sveikatos, santykių su kitais, pasitenkinimo meilės/sekso srityje, savirealizacijos darbe ir pakankamo materialinio apsirūpinimo. Kaip matome, meilės ir sekso įtaka žmogaus gerovei turi svarbią reikšmę.
Sutinku, kad žmogus yra kartu ir biologinė, ir socialinė būtybė, tačiau tai, kas anksčiau būdavo paslaptis, šiandien tampa atviru dalyku. Vaikai nebetiki gandrais ir kopūstais, dalyvaujančiais demografiniame procese, o begėdis internetas apie anksčiau buvusius tabu dalykus kalba (ir rodo) daugiau nei atvirai. Kaip visa tai veikia žmogaus seksualumą?
Palietėte aktualią temą. Iš vienos pusės, informacijos srautas didėja, pasiekiamumas paprastėja, paslapties nebelieka. Iš kitos pusės, realus gyvenimas nėra toks paprastas. Meilės ir sekso santykiams būtina susipažinti, bendrauti, susidraugauti su kitos lyties atstovais, išdrįsti atsiverti ir t.t. Tai padaryti nėra taip paprasta, kaip spaudyti kompiuterio klavišus. Reikalingi bendravimo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, pakankamai aukšta savivertė. Virtualusis pasaulis gali rodytis saugesnis nei realusis, ir tai sukelia baimių, kompleksų.
Ar tai reiškia, kad prisirišimas prie kompiuterio mažina sekso su partneriu poreikį?
Tokia tendencija yra. Sekso potraukį taip pat mažina sekso defunkcionalizavimas. Tradiciškai seksas atlieka šias funkcijas: relaksacijos, rekreacijos (malonumo suteikimo), mažina agresiją, sudaro sąlygas geriau pažinti save ir kitą, palaiko šeimyninio gyvenimo ritualus. Šiais laikais atsirado daug būdų paprastai ir prieinamai atsipalaiduoti ir patirti malonumą kitais būdais nei seksu. Energija išliejama sporto klubuose, diskotekose ir pan. Bendravimas persikėlė į socialinius tinklus. O sutuoktiniai net ir po nedidelio kivirčo išsilaksto į skirtingas puses. Tad seksui vietos lieka vis mažiau. Ar tik ne vienintelė vaikų pradėjimo funkcija liko gyva, nes nieko gudriau, nei pateikė pati gamta, nesugalvota.
Yra žmonių, kuriems seksas – tarsi būtina sveikatos dozė, nes jis gerina kraujotaką, mažina širdies ligų riziką, vyrams – prostatos ligų riziką ir pan.
Va, va! Šitai kaip tik rodo, kad seksas praranda savo prasmę – suartinti vyrą ir moterį. Pagal vieną padavimą anksčiau žemėje gyveno galingos keturkojės, keturrankės dvigalvės būtybės. Dievai, matydami, kad šios būtybės yra stipresnės už juos, nusprendė jas padalinti pusiau. Taip atsirado vyrai ir moterys. Nuo tada jie ieško savo pusių, kad susijungę vėl taptų galingi.
Deja, seksu paprastai ieškoma ne artumo, o kažko kitko. Naudos sveikatai, kaip jūsų pateiktame pavyzdyje. Trumpalaikio pasitenkinimo. Dažnai – kuo greičiau, tuo geriau. Šeimose seksas gali tapti manipuliavimo priemone: „Brangusis, man labai tiktų audinės kailiniai…“ Arba ritualu: „Šiandien penktadienis, o penktadieniais mes mylimės.“ Arba – vienu iš būdų, kaip praleisti laiką: „Lauke lyja, nėra ką veikti. Eime pasimylėti.“ Tokiose situacijose nebelieka vietos žaidimams, siekimui vienas kitą geriau pažinti pasitelkiant seksą.
Žmonių visuomenė jau nuo senųjų civilizacijų laikų žinojo įvairias lytinio gyvenimo formas, reguliavo sekso išraišką ir priimtinumą visuomenėje. Kai kurios formos būdavo smerkiamos ar baudžiamos. Ar toks smerkimas turi pagrindo?
Šiuolaikinė psichoterapija pritaria Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) išreikštai nuostatai, kad bet kokia sekso rūšis yra priimtina, jei ji tenkina abu partnerius. Vargu ar galima ką pridurti.
Ar reikia visuomenėje kalbėti apie seksą? Štai Didžiojoje Britanijoje buvo kuriama TV laida, kurios metu pora turėjo mylėtis uždaroje dėžėje – patalpoje (jų niekas negirdėjo ir nematė), po to (po pusvalandžio) jie apie sekso problemas turėjo kalbėtis studijoje su sekso specialistais. Ar reikia tokių laidų, viešų diskusijų?
Kam reikia? Kokiu tikslu? Masinės informacijos priemonės siekia pritraukti žmones įvairiais būdais. Kaip minėjote pokalbio pradžioje, vien sekso paminėjimas sukelia skaitytojų ir žiūrovų susidomėjimą. Tad masinės informavimo priemonės tokiu būdu tikrai pasiekia, ko nori. Ar tokios laidos padeda suteikti seksui ir seksualumui aukščiausią prasmę, kuri yra dvasinio artumo su kitu žmogumi išgyvenimas per fizinį artumą? Tikrai – ne. Bėda ta, kad seksas yra atskiriamas nuo meilės. O juk meilė ir seksas – lyg du sparnai. Be meilės seksas tampa konvulsinių judesių seka, o meilė be sekso plaukioja padebesiuose, nepasiekdama žemės. Normaliam skrydžiui reikalingi abu sparnai.
Dėkojame už pokalbį.
Daugiau informacijos apie neurolingvistinės psichoterapijos konsultantę Lingą Švanienę rasite tinklalapyje www.psichologaspades.lt (tel. 8 679 66811, el. paštas – psichologaspades@gmail.com)
