Aktualijos, Bendravimas biure, Mūsų sveikata

Šių dienų realybė: namuose dirbama daugiau, todėl gresia darboholizmas, nuovargis ir depresija?

Prasidėjo antri metai, kai Kinijoje išplitęs SARS-CoV-2 virusas neatpažįstamai pakeitė viso pasaulio gyvenimą, o su darbu susiję pokyčiai palietė kiekvieną. Darbas iš namų tapo savaime suprantamu, nors daugeliui tai sukėlė įvairių psichologinių problemų, išprovokavo ligas, depresiją.

Ar darbas iš namų susijęs su darboholizmu, mažesniu našumu ir didesne depresijos rizika?

Darboholizmas – visada blogis?

Gyvenimo ritmas ne tik spartėja, bet ir nuolat didėja darbo valandų skaičius. XX amžiaus pabaigoje standartinę darbo savaitę sudarė 44 darbo valandos. XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje darbui skiriamas laikas pailgėjo, ir  daugelyje šalių jau dirbama 50-60 valandų per savaitę. Mokslininkai pastebėjo ir tai, kad daugėja atvejų, kai natūralus žmogaus poreikis dirbti perauga į nekontroliuojamą, dėl kurio atsisakoma poilsio, pramogų, bendravimo su šeima ar draugais. Dažniausia mokslininkų nagrinėtas nekontroliuojamo poreikio dirbti arba darboholizmo poveikis pačiam žmogui, neigiamas jo psichologinis, fizinis ir socialinis aspektas.

Paprastai darboholikai prisiima daug darbų, kelia didelius reikalavimus sau, yra perfekcionistai, todėl jų darbo krūvis smarkiai išauga. Taip įsisukama į užburtą ratą – nuo gausybės užduočių žmogus pavargsta, nuolatinis nuovargis ir įtampa mažina darbo našumą, produktyvumą. Žmogus ima mažiau rūpintis savimi, darbui aukoja poilsį, pramogas, bendravimą su šeimą ar draugais. Visa tai gali baigtis liūdnai – pašlijusia tiek fizine, tiek psichikos sveikata.

Tačiau yra tyrimų, kurių rezultatai skelbia, kad darboholizmas gali suteikti ir pozityvias emocijas, kurios  gerina psichologinę savijautą, mažina streso, profesinio pervargimo, kartu ir fizinių negalavimų grėsmę. Darboholikui darbas teikia pasitenkinimą, todėl literatūroje galima rasti aprašytų „laimingų“ ir „entuziastingų“ darboholikų.

Žurnale „Visuomenės sveikata“ publikuotas straipsnis („Psichosocialinės darboholizmo pasekmės: sisteminė literatūros analizė“), kurio autorės M.Morkevičiūtė ir A.Endriulaitienė atliko 13-os (vėliau kaip 2013 m. publikuotų) mokslinių straipsnių sisteminę analizę. Buvo nustatyta, kad darboholikai nuolat patiria stresą, nerimą, fizinių negalavimų, praranda socialinius gebėjimus, tinkamai neatlieka užduočių, dirba neproduktyviai. Visa tai didina konfliktų šeimoje, profesinio pervargimo, su darbų susijusio streso, ketinimo palikti darbą tikimybę. Eikvojami žmogaus psichologiniai ištekliai, mažėja pasitenkinimas gyvenimu, darbuotojų našumas. Analizės rezultatai rodo, kad darboholizmas – neigiamas veiksnys, sukeliantis asmens gerovei visapusiškų neigiamų padarinių. Kartu straipsnyje pateikta argumentų, kurie leidžia abejoti darboholizmo teigiama nauda.

Per karantiną išaugo darboholikų skaičius?

Karantino metu dirbdami namuose nemažai žmonių pajuto, kad dirba daugiau, kad jų darbo krūvis padidėjo, ir jie nepastebimai tapo darboholikais. Darbo krūvis galėjo padidėti, nes  išnyko ribos tarp darbo ir namų aplinkos. Darbo valandos tapo neaiškios:  žmonės atsiliepia į skambučius, skaito el. paštą ar vykdo kitą veiklą vakarais, nors prieš tai sąžiningai atidirbo darbo valandas dienos metu. Po tokios intensyvios dienos neretai darbinis rytas prasideda vėliau, nes norisi pamiegoti, o vakare tuomet vėl dirbama ilgiau, nes reikia atidirbti prarastą rytą.

Daliai žmonių  dienos metu atlikti darbinių užduočių neleidžia mažamečiai vaikai, pradinukai, nes nepavyksta suderinti savo darbo ir vaikų nuotolinio mokymosi. Tokiais atvejais darbas taip pat nusikelia į vakarą, o darbo valandos būna neskaičiuojamos. Žmonės dirba iki išnaktų, stengiasi atlikti kuo daugiau darbų, galvodami, kad kitą dieną dirbs mažiau. Tačiau ir kitą dieną tas pats intensyvus grafikas išlieka. Darbas namuose daugeliui panaikina ribas tarp darbo ir poilsio, atsisakoma pomėgių, nes jiems pritrūksta laiko.

Dideli darbo krūviai, ilgos darbo valandos galu gale stipriai nualina žmogaus organizmą, silpnina imuninę sistemą. Darboholikai nemoka atsipalaiduoti, yra nuolat įsitempę, nerimastingi, nes visada galvoja apie darbą. Sutrinka ir miegas. Todėl dieną žmogus būna pavargęs, suirzęs, nes nėra tinkamai pailsėjęs. Visa tai gali paskatinti įvairias ligas, depresijos išsivystymą taip pat. Mokslo įrodyta, kad daugiau nei 11 valandų per parą dirbantys žmonės net du kartus dažniau serga depresija negu tie, kurie dirba 7-8 val.

Dirbama ilgiau, nes mažėja darbo našumas?

Pastebėta, kad ne visiems, dirbantiems namuose, pavyksta išsaugoti efektyvų darbo našumą. Nemažai žmonių blaško namų aplinka, galimybė bet kada nueiti į virtuvę ir užkasti, pažiūrėti televizorių ar užsiimti kita veikla. Darbo našumas gali sumažėti, nes susikaupti trukdo netinkama darbo vieta, kai nepavyksta izoliuotis ir dirbti tenka tame pačiame kambaryje, kuriame, pvz., žaidžia  ar mokosi vaikai.  Jau minėjome, kad  mažėja darboholikų, kurie nesugeba atsijungti nuo darbų, neskiria pakankamai laiko poilsiui, pomėgiams, todėl pervargsta, darbo našumas. Taigi dirbama ilgiau, tačiau darbų atliekama mažiau, be to, jaučiamas nuolatinis nuovargis, išsekimas ir tai gali grėsti psichikos ligomis.

Patarimai, kad pagerinti psichikos sveikatą ir užbėgti ligoms už akių:

  • rasti laiko poilsiui;
  • tinkamai maitintis;
  • nepamiršti fizinį aktyvumą;
  • vengti žalingų įpročių;
  • žinoti streso, depresijos, darboholizmo simptomus;
  • netinkamą dienos organizavimą pradėkite keisti po truputį.

šaltiniai:

Modesta Morkevičiūtė, Auksė Endriukaitienė, VDU, Psichosocialinės darboholizmo pasekmės: sisteminė literatūros analizė