Šlapimo nelaikymas: karjera baigta, gyvenimas žlugęs, o gal galima pasveikti? spalio 8, 2013Moters sveikata, Mūsų sveikata
Dažnai įsivaizduojame, kad šlapimo nelaikymas yra senų, mažai atsikeliančių iš lovos žmonių problema. Tačiau, pasaulio statistikos duomenimis, ši bėda jau vargina vieną iš keturių vyresnių nei 35-erių metų amžiaus moterų. Beje, dauguma moterų neprisipažįsta, kad ir joms žinoma ši intymi problema.
Nelaikau šlapimo – kokia gėda!
„Romuvos klinikos“ gydytojos psichiatrės-psichoterapeutės Zitos Alseikienės teigimu, moterys, kurios nelaiko šlapimo, išgyvena didelę gėdą, jos bijo būti atstumtos, ir tai stipriai veikia jų pasitikėjimą savimi, savigarbą, taigi atitinkamai ir mažina norą bendrauti, rodytis viešumoje. Šlapimo nelaikymo pasekmė – gyvenimo kokybės blogėjimas. Sutrikimas apriboja moterų mobilumą, skatina socialinę izoliaciją, blogina lytinį gyvenimą, trukdo darbui, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui. Dėl šlapimo nelaikymo jos dažnai nustoja sportuoti, šokti, lankyti renginius, kuriuose nėra tualetų, kartais vengia važiuoti autobusu, skristi lėktuvu, nes ten ne visada yra galimybė pasinaudoti tualetu. Gali tekti netgi mesti darbą, todėl patiriama ir finansinių nuostolių. Paslėpti savo bėdą bandoma rengiantis tamsiais laisvais drabužiais, kurie turėtų maskuoti šlapimo dėmes. Darbe tokios moterys neretai turi dar vieną atsarginį drabužių komplektą, kad galėtų pasikeisti ištikus nelaimei.
Dėl šlapimo nelaikymo ne tik vengiama daug veiklų, bet ir mažinamas išgeriamo skysčio kiekis, o tai gali atsiliepti sveikatai. Be to, šis negalavimas gali sukelti ir psichologinių problemų, pvz., depresiją (žr. Sužinok daugiau).
Baimę kalbėti apie šią problemą lemia ir informacijos trūkumas (klaidingai manoma, kad nieko daugiau šis negalavimas nevargina), ir mitai apie šlapimo nelaikymo gydymą.
Geriau, kad problemą įžvelgtų moteris, o ne aplinkiniai
Šlapimo nelaikymas – nevalingas šlapimo tekėjimas, kuris sukelia socialinių, higieninių ir psichologinių problemų. „Kiekvienas žmogus laisvas nuspręsti, kada šlapimo nelaikymas kelia jam problemų. Tačiau geriau, kad moteris problemą įžvelgtų anksčiau, negu apie ją dėl kvapo, elgesio pasikeitimo, dažno lakstymo į tualetą sužinos aplinkiniai“, – ragina Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja ginekologė doc. dr. D.Railaitė.
Šlapimo nelaikymas vienas, priežastys – skirtingos
Doc. dr. Dalia Railaitės teigimu, moterys turėtų suprasti, kad šlapimo nelaikymą gali sukelti skirtingos priežastys, pagal kurias liga skirstoma į tris dažniausius tipus.
Pirmasis tipas – krūvio šlapimo nelaikymas, kada moteris nesulaiko šlapimo kosėdama, čiaudėdama, juokdamasi, eidama, bėgdama. Šlapimas išsiskiria nedideliais kiekiais, lašnoja, tačiau, ligai progresuojant, jo išteka vis daugiau. Šis tipas būdingas jaunesnėms moterims, gali pasireikšti jau po 40-ties metų ar net anksčiau. Jis dažnai susijęs su nėštumo ir gimdymo poveikiu lyties organus palaikančiai ir šlapinimosi sistemoms, todėl dažniau pasitaiko gimdžiusioms natūraliais takais, ypač didelius vaikus, kai per gimdymą stipriai plyšo tarpvietė ar makštis. Nors gali pasireikšti ir gimdžiusioms atliekant cezario pjūvio operaciją arba visiškai negimdžiusioms. „Natūralus gimdymas ir nėštumas priskiriamas prie rizikos veiksnių, tačiau nereikia suprasti, kad moterys neskatinamos gimdyti, tiesiog yra kiek didesnė rizika“, – pažymi ginekologė.
Kitas tipas – dirglioji šlapimo pūslė (DŠP), kai moteris staiga užsinori šlapintis ir šis stiprus noras baigiasi nevalingu šlapimo tekėjimu, kai ištuštinama praktiškai visa pūslė nespėjus nueiti iki tualeto, o šlapimo išbėga tiek, kad peršlampa kėdė arba ant grindų lieka balutė. DŠP ligos pradžioje susijusi su dažnu šlapinimusi, šlapinimusi naktį, staigiu stipriu noru šlapintis, kurį dar pavyksta suvaldyti. Šis tipas dažnesnis vyresnio amžiaus moterims, paprastai prasideda jau sulaukus 60-ties ir dažnai yra susijęs su kitomis ligomis (cukriniu diabetu, širdies, neurologinėmis ligomis, ir kt.) ar medikamentų vartojimu, bet nesusijęs su gimdymų skaičiumi.
Ir trečiasis tipas – mišrus, kuriam būdingi ir krūvio, ir dirgliosios pūslės simptomai, tačiau kuris nors vienas dominuoja.
Kai užeis noras – nenuspėsi
Dirglioji šlapimo pūslė sukelia didesnį diskomfortą negu krūvio šlapimo nelaikymas, nes dažnai nedidelio įklotėlio neužtenka net ir ligos pradžioje: reikia didelį šlapimo kiekį sugeriančių įklotų ar sauskelnių. „Juolab kad tai yra visiškai neprognozuojamas dalykas. Kai yra šlapimo nelaikymas krūvio metu, moteris gali stengtis vengti tų situacijų, kurios provokuoja šlapimo lašnojimą, ji smarkiai nebėgs, nešoks, nesijuoks ir pan. DŠP atveju niekada negali žinoti, kada užeis tas staigus noras šlapintis. Šios moterys prieš išeidamos iš namų vengia gerti, visada pirmiausia sužino, kur yra tualetas, apsisaugo didelį skysčių kiekį sugeriančiais higienos gaminiais“, – sako doc. D.Railaitė.
Vakar – sveika, šiandien – nespėjau iki tualeto
Dirglioji šlapimo pūslė – tai bėda, kuri niekada neužklumpa staiga. „Taip nebūna, kad vakar atsiguliau sveika, o šiandien atsikėliau ir nebespėjau iki tualeto. Ligos požymiai atsiranda pamažu. Pirmas artėjančios bėdos simptomas gali būti dažnas šlapinimasis. Norma laikoma, kai per parą šlapinamasi iki 8 kartų (per dieną ne daugiau nei5), nors tai yra ir įpročio dalykas, t.y. kai kurios moterys būna tiesiog įpratusios dažnai šlapintis, ir tai nėra liga. Liga prasideda, kai moteris pastebi, kad šlapinimasis tapo dažnesnis nei įprasta.
„Kai moteris pastebi, kad panorus šlapintis iki tualeto reikia bėgti, jei toks noras atsiranda girdint bėgančio vandens garsą, jei jis kyla tik pamačius tualetą – tai pirmieji simptomai, kad šlapimo pūslė valingai kontrolei jau nelabai pasiduoda“, – pirminius požymius vardija doc. D.Railaitė.
Tačiau ne visada dažnesnis šlapinimasis perauga į ligą. „Jei moteris laiku suvokia, kad turi antsvorio, kad mažai juda, kad jos mityba netaisyklinga, ir imasi tai keisti, pirmieji dirglios pūslės simptomai gali smarkiai sumažėti arba visai išnykti“, – teigia ginekologė.(žr. Sužinok daugiau)
Gydymo būdai yra skirtingi ir priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo (žr. Sužinok daugiau). Doc. D.Railaitė pabrėžia, kad kartu su gydymu (operacija ar vaistais) moterys turėtų sveikai maitintis (vengti alkoholio, stiprios kavos/arbatos, karbonizuotų gėrimų, aštrių produktų), nerūkyti, mesti svorį, būti fiziškai aktyvios. Be to, sergant šlapimo nelaikymu ir jo profilaktikai labai tinka dubens dugno raumenis stiprinantys, t.y. Kėgelio pratimai (www.corewellness.lt). Geriausia, kai šiuos pratimus skiria specialistai – fizioterapeutai ar ginekologai.
„Šlapimo nelaikymo profilaktikai visos jaunos moterys, o ypač nėštumo metu ir po gimdymo, turėtų išmokti ir kasdien atlikti dubens dugno raumenis stiprinančius pratimus. Beje, šie pratimai jau žinomi kelis tūkstantmečius ir buvo laikomi „meilės pratimais“. Rytų šalyse motinos mokė tokių pratimų dukras, kad jos būtų geros meilužės savo vyrams. Iš tiesų, stiprinant dubens dugno raumenis, ne tik sutvirtėja šlaplės ar tiesiosios žarnos raukai, bet siaurėja makšties įeiga, dėl to pasitenkinimas lytinio akto metu būna didesnis. Tai „meilės pratimas“, kuris vėliau tapo labai svarbus gydant. Toks mankštinimasis pagal specialią programą netrunka ilgiau kaip 5–7 min. per dieną. Svarbu, kad moterys to nepamirštų“, – pažymi pašnekovė.
Sužinok daugiau
Kodėl daugėja šlapimo nelaikančiųjų?
„Mūsų moterys veikiausiai yra sveikesnės arba labai nedrąsios, nes net ir klausiamos ne visada prisipažįsta, kad jas vargina šlapimo nelaikymas“, – pastebėjimais iš praktikos dalijasi Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja ginekologė doc. dr. Dalia Railaitė. Anot medikės, nors šlapimo nelaikymas susijęs su amžiumi, negalima teigti, kad tai yra normali senėjimo pasekmė. Tačiau visuomenei senstant daugėja sergančiųjų lėtinėmis ligomis, pvz., nutukimu, cukriniu diabetu, vidurių užkietėjimu, dažnesnė stuburo, sąnarių, kraujagyslių, neurologinė patologija. Daugelį ligų sukelia netinkamas gyvenimo būdas, netaisyklinga mityba, nejudrumas. Visa tai taip pat didina ir šlapimo nelaikymo išsivystymo tikimybę. „Tai tarsi užburtas ratas: viena patologija paskatina atsirasti kitą arba labai ją sunkina“, – didėjančią problemą aiškina ginekologė.
Anot pašnekovės, viena vertus, kad moterys delsia kreiptis į medikus, yra gerai, bet jei jos pačios gilinasi į šią problemą, suranda būdų, kaip prisitaikyti, mankštinasi, reguliuoja svorį ir gana sėkmingai tvarkosi. Kita vertus, blogai, nes daliai ypač jaunesnių moterų medikai tikrai galėtų veiksmingiau padėti.
Šlapimo nelaikymo mechanizmai
Krūvio šlapimo nelaikymo mechanizmas – kai dėl nestabilios padėties šlaplės raukas neatlaiko padidėjusio slėgio pūslėje, kuris susidaro kosint, čiaudint ir t.t., ir todėl dalis šlapimo išteka.
Dirglios šlapimo pūslės mechanizmas – neurogeninės reguliacijos sutrikimas, kada šlapimo pūslę ištuštinantis raumuo pradeda trauktis ir nepasiduoda moters valiai sustabdyti šį procesą. Dėl tokio raumens susitraukimo nevalingai išteka daugiau šlapimo.
Noras pasveikti be pastangų
Gydymo būdai yra skirtingi ir priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo. „Kartais ateina pacienčių, kurios per kokią nors laidą išgirsta, kad yra geras chirurginis šlapimo nelaikymo gydymo būdas, ir tiesiog prašo operacijos. Iš tiesų, chirurginis būdas vilioja daugelį, nes žada greitą sprendimą. Tačiau operacijos tinka tik krūvio šlapimo nelaikymui gydyti ar kai šis simptomas dominuoja mišraus nelaikymo atveju.
Operuojant specialiais instrumentais šlaplės padėtis sutvirtinama sintetine juostele. Tai labai veiksmingas gydymo būdas, bet kartais rezultatas gali būti laikinas, ypač jei šlapimo nelaikymas vargina porą dešimtmečių ar ilgiau. Operacija taip pat netinka mišraus nelaikymo atveju, kai dominuoja dirgliosios pūslės simptomai. DŠP gydoma vaistais, tačiau ypač svarbi yra gyvensenos ir kūno svorio korekcija. Noras gauti vieną piliulę ir pasveikti be jokių pastangų suprantamas, deja, bet ne visada pasiekiamas. Kalbėdami apie bet kokį gydymo būdą, medikai negali 100 proc. garantuoti, kad problema išnyks. Kartais ir gydant moteris neišsiverčiama be įklotų ar sauskelnių“, – aiškina gydytoja doc. D.Railaitė.
Šlapimo nelaikymas gali atsiliepti psichikai
Psichiatrės-psichoterapeutės Z.Alseikienės teigimu, šlapimo nelaikymo poveikis gyvenimo kokybei lyginamas su kitų lėtinių ligų poveikiu ir yra panašus ar net didesnis už tokių ligų, kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija, poveikį.
Šlapimo nelaikymo komplikacijos gali būti ir psichikos sutrikimai. Dėl dažno imperatyvaus poreikio šlapintis gali trikti miegas, o šlapimo nelaikymas ir jo sukeliami neigiami jausmai ir gyvenimo kokybės pablogėjimas sukelia depresiją. Pastebima, kad depresijos sunkumas susijęs su šlapimo nelaikymo sunkumo laipsniu.
Kenčiančios nuo šlapimo nelaikymo moterys dažnai mano, kad problemą gali įveikti pačios keisdamos gyvenimo būdą, mažindamos kūno svorį, keisdamos dietą, ribodamos skysčius, darydamos fizinius pratimus. „Deja, tai ne visada gali padėti. Šlapimo nelaikymas yra medicininė būklė, ir ji, kaip ir kitos ligos, gali būti veiksmingai gydoma ne tik sudėtingais chirurginiais būdais. Vienas iš gydymo būdų yra elgesio terapija, kuri taikoma šalia kitų, paprastai medikamentinių, gydymo būdų. Negydomas šlapimo nelaikymas ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir veda sunkių psichologinių problemų link“, – sako gydytoja Z.Alseikienė.
Konsultavo:
Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė
Romuvos klinika
Rotušės a. 23, Kaunas, tel. 8 644 224 48; (8 37) 20 20 48
