Aktualijos, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Amžiaus ribos tirpsta: giliųjų venų tromboze serga vis jaunesni

Giliųjų venų trombozė – klastinga liga, nes ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais, o vieną gražią dieną be jokių išankstinių perspėjimų smogti taip, kad žmogus atsiduria reanimacijoje. Nei iš šio, nei iš to jam ima trūkti oro ir, laiku negavęs pagalbos, gali numirti. Tokia lemtis – pavojinga giliųjų venų trombozės komplikacija, plaučių tromboembolija, – gali ištikti ne tik vyresnio amžiaus žmones.  Ką turėtume žinoti apie giliųjų venų trombozę? Kaip ligą laiku pastebėti, o dar geriau – išvengti?

Giliųjų venų trombozė „jaunėja“

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad giliųjų venų trombozė – tai pagyvenusių žmonių liga. Tačiau taip nėra. „Man 33-eji, neseniai gydytojai diagnozavo venų trombozę. Mama taip pat sirgo šia liga. Baiminosi, kad ir mano dukrytė gali turėti panašių sveikatos sutrikimų.“ arba „Man 36-eri. Liga užklupo netikėtai, tiesiog vieną rytą, be jokios akivaizdžios priežasties (traumos nepatyriau, nieko neįprasta nedariau), sutino dešinioji ranka, pakito jos spalva. Gydytojai diagnozavo poraktinės venos trombozę. Aptiktas kraujo krešulys buvo maždaug 5 cm ilgio, per visą venos spindį“. Panašias netikėtos ligos pradžios istorijas gydytojai girdi nuolat, šių dienų tendencija – daugėja jaunų žmonių, kuriems nustatoma giliųjų venų trombozė.

Giliųjų venų trombozė – kas tai?

Venų trombozė yra trečia pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto, be to, tai pati dažniausia mirties ligoninėje priežastis, kurios iš tiesų būtų galima išvengti. Giliųjų venų trombozė vystosi dėl kraujo krešulio venoje, dažniausiai kojoje, kuris iš dalies arba visiškai užblokuoja kraujotaką. Jei visas krešulys ar dalis jo atitrūksta ir užkemša kraujagyslę, kuria kraujas tiekiamas į plaučius, būklė yra vadinama plaučių tromboembolija, kuri dažnai gali būti mirtina. Dėl panašios, šiek tiek lengvesnės, būklės – plaučių mikroembolijos – krepšininko karjerą anksčiau laiko buvo priverstas nutraukti Marijonas Petravičius, tuomet jam buvo 33-eji.

Kada galima įtarti kojų venų trombozę?

Kraujagyslių chirurgės Aušrinės Navickienės teigimu, jeigu žemiau išvardinti simptomai pasireiškia po vieną arba keli iš karto, galima įtarti kojų venų trombozę:

  • besitęsiantys skausmai ir jautrumas spaudimui blauzdose, pakinklio duobėje ir/ ar šlaunyje;
  • skausmų sustiprėjimas vaikštant, stovint,  spaudžiant blauzdos ar šlaunies  raumenis;
  • smarkus kojos patinimas, kai viena koja smarkiai skiriasi nuo kitos;
  • blizganti, pamėlusi ar melsvai pilkos spalvos pažeista koja;
  • karštesnė pažeista koja, kada jaučiamas temperatūros skirtumas;
  • išsiplėtusios ir išryškėjusios venos paviršiuje.

Jeigu oro ima trūkti staiga, apima  krūtinės skausmas, padažnėja širdies susitraukimai – tai rodo, kad galėjo prasidėti plaučių tromboembolija. Tada svarbu kuo greičiau kreiptis į ligoninę, nes tik skubus gydymas gali išsaugoti gyvybę.

Diagnozavus trombozę būtina nedelsiant pradėti gydyti. Gydymo tikslas – sumažinti trombo susidarymo riziką, lėtinti jo augimą, formavimąsi ir atkurti kraujotaką užkimštoje kraujagyslėje.

Kodėl pakinta kraujo krešumas  ir formuojasi trombai?

Anot vidaus ligų gydytojo Jono Kasčio, trombų formavimuisi įtakos turi daugelis veiksnių, vienas jų – kraujo tėkmės pokyčiai, pavyzdžiui, kraujotakos sulėtėjimas ar sūkurių susidarymas (dėl lūžusios galūnės suspaudimo gipsu, venos spaudimo naviku ir kt.). Kitos priežastys:  kraujagyslių sienelių pažeidimai, kraujo krešėjimo ir sudėties pokyčiai. Pavojingų krešulių formavimąsi – trombozę – dažnai nulemia ne viena, o kelios priežastys.

Svarbūs venų trombozės rizikos veiksniai yra sužeidimai, didelės operacijos (pvz., kelio arba klubo sąnario pakeitimo), ilgalaikis lovos režimas dėl užsitęsusios  ligos ar imobilizavimo, ilgas (keliolikos valandų) nejudrumas keliaujant lėktuvu (ekonominės klasės sindromas), sėdimas darbas, onkologinės, širdies ir kraujagyslių sistemos, kraujo ligos, venų varikozė, kai kurių medikamentų vartojimas (hormonų), įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, vyresnis amžius (ypač perkopus 60 metų), rūkymas.

Moterims didesnė trombozės rizika gresia dėl padidėjusio krešumo, nulemto hormonų pokyčių, kuris pasireiškia nėštumo metu ir gali išlikti iki 6 savaičių po gimdymo. Taip pat trombų susidarymo riziką moterims didina sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartojimas arba pakeičiamoji hormonų terapija, skirta menopauzės negalavimams mažinti.

Šiuolaikiniai venų trombozės gydymo būdai

Trombas – kraujo krešulys. Tad pirmoji ir svarbiausia priemonė trombozei gydyti – kraujo krešėjimo slopinimas (antikoaguliacija),  kuris pasiekiamas vartojant kraują skystinančių vaistų (antikoaguliantų).  Gydytojos A.Navickienės teigimu, šie vaistai netirpdo  krešulio, tačiau yra geriamieji kraujo krešėjimą stabdantys preparatai ir taip  padedantys išvengti trombozės progresavimo – neleidžia trombui didėti, užkerta kelią naujiems krešuliams ir taip apsaugo nuo galimų komplikacijų. Vaistai būna leidžiamieji ir geriamieji. „Senos kartos geriamieji vaistai yra veiksmingi, tačiau pasižymi tam tikrais trūkumais: veikia lėtai, jų poveikį gali silpninti produktai, kurių sudėtyje yra vitamino K (špinatai, brokoliai, kitos lapinės daržovės, braškės, pomidorai, kt., alkoholis). Be to, jų vartojantis pacientas turi nuolat lankytis pas gydytoją ir stebėti krešumo rodiklius, kad jie būtų normalūs, antraip kraujas suskystės per daug ir gali grėsti vidinis kraujavimas. Todėl daugeliui ligonių tradicinė terapija yra sudėtinga, neretai gydomasi pernelyg trumpai ir netrukus venų trombozė smogia dar sykį. Lietuvoje jau yra naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų, kurių vartojimas kur kas patogesnis, o veiksmingumas ir saugumas atvėrė naujų galimybių tromboze sergantiems ligoniams išvengti pavojingų komplikacijų. Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai tiesiogiai slopina atskirus krešėjimo faktorius, beveik nesąveikauja su kitais vaistais,  juos vartojant pacientui nereikia keisti mitybos įpročių, stebėti krešumo rodiklių“, – sako medikė.

Taigi giliųjų venų trombozę gydyti būtina, kad būtų užkirstas kelias  gyvybei pavojingai komplikacijai – plaučių tromboembolijai, kad būtų sustabdytas trombo augimas, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo ir ligos komplikacijų.

Kokias patikimas kontracepcijos priemones rinktis moteriai,  kuriai nustatyta giliųjų venų trombozės rizika, arba kuri šia liga jau serga?

Pasak akušerės ginekologės Jūratės Žmuidzinaitės, moterims, kurioms yra giliųjų venų trombozės rizika, negalima vartoti sudėtinių kontraceptikų  (tablečių, pleistrų, žiedų).  „GVT sergančioms pacientėms, siekiant užkirsti kelią ligai vystytis, apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo galima rekomenduoti gimdos priemonę – minispiralę . Jos sudėtyje yra kur kas mažesnė, palyginti su kitais hormoniniais kontraceptikais, moteriškojo hormono progestino dozė.

Minispiralė veikia vietiškai gimdoje, o į kraują patenka tik nedidelis veikliosios medžiagos kiekis. Hormoninėje minispiralėje nėra estrogenų, kurie yra tablečių, pleistro ar žiedo sudėtyje. Todėl minispiralė nedidina trombozės rizikos ir gali būti saugiai naudojama nesibaiminant šios ligos pasekmių.“  – sako medikė. Be to, minispiralė yra vienas iš patikimiausių kontraceptikų:  apsauga nuo nėštumo yra didesnė kaip 99 proc. visus trejus priemonės naudojimo metus. Šis apsisaugojimo metodas gali būti priimtinas merginoms ir moterims, kurios šeimos pagausėjimo kol kas neplanuoja, savo dėmesį nori skirti mokslams, karjerai ar neseniai gimusiam mažyliui auginti.

Kas galima ir kas ne sergant venų tromboze?

  • Pirtyje lankytis galima, tačiau patartina vengti labai karštų pirčių ir nebūti jose ilgai. Išėjus iš pirties, svarbu išgerti pakankamai skysčių (nealkoholinių gėrimų), kad būtų atkurta organizmo skysčių pusiausvyra.
  • Rekomenduojamas lengvas fizinis aktyvumas: judėti, atsižvelgiant į savijautą (nutraukti pratimus, pajutus kojų skausmą, sunkumą ir diskomfortą), plaukioti.
  • Vengti ilgai gulėti lovoje, nes tai skatina trombų susidarymą.
  • Pasibaigus ūminei ligos stadijai, galima dirbti fizinį darbą, atsižvelgiant į savijautą.
  • Rūkymas yra trombozės rizikos veiksnys, todėl reikėtų mesti rūkyti.
  • Reikėtų rinktis sveiką maistą ir vengti antsvorio, nes jis yra esminis trombozės rizikos veiksnys.
  • Pasitarti su savo gydytoju dėl aspirino vartojimo profilaktikos tikslais.

Daugiau apie venų trombozę skaitykite www.tromboze.lt