Antibiotikai šiandien kelia rimtų visuomenės sveikatos problemų? Ką turime žinoti
Nepaisant neabejotino naudingumo kovojant su infekcijomis, antibiotikai šiandien kelia rimtų visuomenės sveikatos problemų. Koks jų poveikis mūsų mikrobiotai ir sveikatai ir ką apie juos turi žinoti kiekvienas?
Faktai apie antibiotikus:
- Antibiotikai gelbsti gyvybes
Nuo antibiotiko penicilino atradimo 1928 m. plačiai paplitęs antibiotikų vartojimas išgelbėjo milijonus gyvybių. Pagrindinis kovos su bakterinėmis infekcijomis ginklas – antibiotikai – kartu su skiepais pailgino gyvenimo trukmę beveik dvidešimt metų.
- Antibiotikai naikina ne tik patogenines, bet ir gerąsias bakterijas
Antibiotikai išnaikina patogeninius mikrobus, atsakingus už infekciją, bet taip pat gali sunaikinti tam tikras naudingas mikrobiotos bakterijas, sukeldami disbalansą (disbiozę). Disbiozė yra mikrobiotos sudėties ir funkcijos pokytis, kurį sukelia aplinkos ir individualių veiksnių derinys.
- Antibiotikai gali turėti šalutinį poveikį
Sukeldami disbiozę, antibiotikai gali turėti žalingą poveikį sveikatai. Pagrindinė trumpalaikė komplikacija yra pasikeitęs tuštinimasis, dažniausiai – viduriavimas.
- Antibiotikai gali sukelti ilgalaikį poveikį sveikatai
Viduriavimas nėra vienintelis su antibiotikais susijusios disbiozės simptomas, jų vartojimas gali sukelti ir ilgalaikių padarinių. Sisteminis antibiotikų vartojimas vis dar per daug paplitęs tarp kūdikių ir vaikų. Manoma, kad antibiotikų vartojimas gali būti sietinas su kai kurių ligų vystymusi vėlesniame amžiuje (nutukimas, astma, alergijos, uždegiminė žarnyno liga).
- Netinkamas vartojimas lemia atsparumą antibiotikams
Antibiotikai veiksmingi tik prieš bakterijas ir neveikia virusų (pavyzdžiui, gripo). Netinkamas (pavyzdžiui, sergant virusinėmis infekcijomis arba didelių antibiotikų dozių) vartojimas pagreitina atsparumo antibiotikams išsivystymą. Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnį hospitalizavimą ir komplikuoja ligų gydymą, yra susijęs su didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis ir mirtimis. Todėl ši problema tapo pagrindine visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje.
Ką turėtume žinoti apie mikrobiotą ir antibiotikų poveikį
Žmogaus mikrobiota – vieninga ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmų visuma. Nors daugiausia – 70 proc. – mikroorganizmų yra žarnyne, tačiau jų yra ir ant odos, burnoje, plaučiuose, lytiniuose organuose. Svarbu, kad visos žmogaus mikrobiotos yra susijusios. Kai mikrobiota yra subalansuota, ji darniai bendradarbiauja su mūsų organizmu ir jo mikrobų bendruomene. Organizmas aprūpina mikroorganizmus „maistu ir stogu“, o pastarieji atlieka daugybę svarbių funkcijų: dalyvauja virškinimo procese, padeda įsisavinti maistines medžiagas, užtikrina žarnyno sienelių nepralaidumą, kovoja su nepageidaujamais mikrobais, daro didelę įtaką imuninės sistemos atsparumui.
Nors antibiotikai išnaikina už infekciją atsakingus patogenus, jie taip pat gali sunaikinti kai kurias naudingas mikrobiotos bakterijas, sistemingai sukeldami įvairaus laipsnio disbalansą šioje ekosistemoje. Šis disbalansas (disbiozė) sukelia su antibiotikais susijusi viduriavimą, nes pažeista žarnyno mikrobiota blogiau atlieka savo apsaugines funkcijas. Taip užsiveda žalingi procesai: dėl ligos vartojami antibiotikai pažeidžia mikrobiotą ir tai sukelia viduriavimą, kuris sukelia disbiozę. To priežastis: padažnėjus tuštinimuisi, iš organizmo pasišalina ne tik kenksmingos medžiagos, bet ir dalis gerųjų bakterijų.
Viena pasekmių – su antibiotikais susijęs viduriavimas, kuris gali pasireikšti 5-35 proc. pacientų ir iki 80 proc. vaikų, gydomų antibiotikais. Antibiotikų sukeltas viduriavimas paprastai savaime praeina per kelias dienas, tačiau kai kurios viduriavimo formos gali būti sunkesnės. Apie 10-20 proc. viduriavimą sukelia Clostridioides difficile (C. difficile) infekcija. Šios bakterijos kolonizacija žarnyno mikrobiotoje sukelia uždegiminę reakciją, kurios klinikinės pasekmės svyruoja nuo vidutinio sunkumo viduriavimo iki daug rimtesnių simptomų, įskaitant mirtį.
Atkurti mikrobiotos pusiausvyrą gali prireikti laiko. Nors žarnyno mikrobiota turi tam tikrą atsparumo laipsnį (t.y. jos sudėtis grįžta į panašią, buvusią prieš antibiotikų sukeltą disbalansą), ji ne visada visiškai atsistato. Naujausi tyrimai parodė, kad antibiotikai gali pakeisti bakterijų įvairovę ir gausą, ir šis disbalansas gali užsitęsti (paprastai 8-12 savaičių po gydymo pabaigos).
Antibiotikai ir ilgalaikės pasekmės
Perinatalinis laikotarpis, kuriam būdingas žarnyno mikrobiotos vystymasis ir imuninės sistemos brendimas, yra ypač jautrus laikotarpis. Yra duomenų, kad šiuo laikotarpiu su antibiotikais susijusi disbiozė yra tam tikrų lėtinių ligų (nutukimo, cukrinio diabeto, astmos, uždegiminės žarnyno ligos) vystymosi rizikos veiksnys. Mokslinėje literatūroje patvirtinta, kad perinatalinis antibiotikų poveikis sutrikdo žarnyno mikrobiotos formavimąsi ir gali turėti įtakos vaiko sveikatai viso jo augimo metu.
Danijoje ir Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai, kurie ankstyvame amžiuje vartojo antibiotikų, turi didesnę riziką susirgti celiakija – žarnyno sutrikimu, kurį sukelia glitimo absorbcija. Antibiotikų vartojimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali būti susijęs su vėlesniu astmos, uždegiminės kvėpavimo sistemos ligos, išsivystymu. Žarnyno ir nosies mikrobiotos pakitimai pripažįstami šios ligos vystymosi rizikos veiksniu ir jos sunkumo rodikliu. Tačiau mokslas vis dar stengiasi paaiškinti šių koreliacijų mechanizmus. Kartu mokslo bendruomenė aktyviai ieško strategijų, kaip atkurti žarnyno mikrobiotą.
Probiotikų vaidmuo
Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, yra naudingi šeimininko sveikatai. Daugybė tyrimų parodė, kad probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikrobiotą, o kai kurie probiotikai pasirodė esą veiksmingi užkertant kelią ir gydant antibiotikų sukeltą viduriavimą.
Šaltiniai:
