Sveikata biure

Darbas namuose: pliusai ir minusai

Darbas namuose tampa vis populiaresnis ir Lietuvoje. Tarp pagrindinių privalumų biurą į namus iškeitę žmonės vardija pinigų taupymą, nes nereikia jų skirti transportui, taip pat ir laiko taupymą, nes niekur nereikia važiuoti. Tačiau darbas namie turi ir trūkumų – nėra su kuo paplepėti apie gyvenimą, trūksta socializacijos, bendravimo.

Kas gali, o kas galbūt visiškai nėra sutvertas dirbti namuose? Pabandėme pasiaiškinti, kokie yra darbo namie pliusai ir minusai.

Darbo namie pliusai

Iš tiesų, atėjus visagaliam internetui, daugeliui specialybių tapo prieinamas darbas namuose, o ir darbo vietos sukūrimas dažnai nieko nekainuoja, nes kompiuterius turime visi. Kaip jau minėjome, pagrindiniai darbo namie pliusai – tai pinigų ir laiko taupymas, ir tai vyksta savaime, be pastangų: atkrenta išlaidos transportui, o laikas susitaupo, nes kelione į darbą tampa perėjimas iš vieno kambario į kitą. Tačiau ar tai viskas? Ar yra kitų darbo namie privalumų?

Anot psichologės Genovaitės Petronienės, dar vienas tokio darbo pliusas, kuris ypač aktualus kūrybiniams darbuotojams, kad darbus galima sudėlioti, suplanuoti pagal savo ritmą. Jei esi pelėda ir vakare dirbai iki vėlumos, ryte gali sau leisti ilgiau pamiegoti. Jei esi vyturys, darbo dieną gali pradėti kad ir 5 val. ryto. Dirbdamas namie esi laisvas planuoti ne tik darbą, bet ir poilsį – ir tai yra kitas pliusas. Jei jautiesi pavargęs, niekuo nevaržomas, gali pasidaryti pertrauką, kurios trukmė irgi priklausys tik nuo tavęs. Taigi dirbdamas namie žmogus gali laisvai, niekam nepranešęs atsitraukti nuo darbų ir išeiti, pvz., pasivaikščioti pusvalandį ar valandą, t.y. tiek, kiek nori. Arba pasiklausyti mėgstamos muzikos, arba pakeisti darbo pobūdį ir paruošti pietus ar nueiti į parduotuvę. „Įsiklausymas į savo vidų ir laisvas darbo ir poilsio planavimas iš tiesų didelis privalumas“, – pažymi psichologė. Anot jos, darbas namie labai gera išeitis mažus vaikus auginančioms mamoms, nes dirbdamos namie jos kartu ir vaiką gali prižiūrėti. Be to, darbas namie suteikia galimybių dirbti ne vienoje, o keliose darbovietėse. Kai nesi pririštas prie griežto darbo grafiko, pusdienį gali padirbėti namie ir tą laiką skirti vienam darbui, o kitą pusdienį – važiuoti į susitikimus su klientais, ko galbūt reikalauja kita veikla. Tai irgi pliusas, nes didina žmonių galimybes daugiau užsidirbti.

Kitas didelis privalumas tas, kad dirbdamas namie, artimoje ir jaukioje aplinkoje žmogus jaučiasi saugiai. „Daug vėlgi kūrybinių darbuotojų, rašytojų efektyviai gali dirbti tik namie, tarp savų sienų, knygų ir pan., nes kitoje, svetimoje aplinkoje jie tampa mažiau darbingi, mažiau kūrybingi“, – pabrėžia G.Petronienė.

Kokio tipo žmonės gali dirbti namie?

„Namie gerai sekasi dirbti jautrioms asmenybėms, kurios gerai jaučiasi vienatvėje. Tai uždaresni žmonės, intravertai, t.y. tie, kuriems įdomu patiems su savimi, kuriems nereikia veiksmo aplinkui, kurie nesmagiai jaučiasi triukšmingoje kompanijoje, todėl ir bendradarbiai juos blaško. Tokiems žmonėms sunku dirbti, jeigu kabinetu tenka dalytis su kolegomis, o ypač jei darbo vieta – didžiulė salė, kurioje darbo stalai atskirti stikline pertvara. Kad jų darbas būtų veiksmingas, jiems ir biure turėtų būti parūpintas atskiras kabinetas. Tai žmonės, kurie negali pakęsti nereikalingų garsų, triukšmo, kuriems išsiblaškius sunku susikaupti, sunku sugrįžti prie to, ką darė, – aiškina psichologė. – Beje, rašyti rimtą gilų straipsnį, t.y. atlikti labai sudėtingą intelektinį darbą, irgi geriau namie, vėlgi dėl geresnių susikaupimo, atitrūkimo galimybių.“

Darbo namie minusai

Vienas iš darbo namuose minusų, anot psichologės, kad namai daugeliui asocijuojasi su per dideliu komfortu. „Namie sunku mobilizuotis, nes visada gali nueiti prie šaldytuvo, pasidaryti kavos, pagulėti, pasvajoti, įsijungti televizorių ar kitaip atitrūkti nuo darbų. Bėda yra ne pats atitrūkimas, o tai, kad po to tampa sunku prisiversti dirbti, ir poilsis užsitęsia“, – minusus vardija pašnekovė.

Taigi didžiausias minusas – kad namų aplinka per daug atpalaiduoja ir žmonėms sunku prisiversti dirbti. „Jei anksčiau kone visi dirbo įstaigose, dabar taip susiklostė, kad vis daugiau žmonių, pvz., programuotojų, žurnalistų, vertėjų ar draudimo darbuotojų, ima dirbti namie. Tačiau paaiškėjo, kad didysis darbo namuose minusas, kad tam tikras žmonių tipas (beje, jų gana daug) nesugeba prisiversti dirbti namie“, – sako G.Petronienė.

Kitas minusas – trūksta bendravimo, paskatinimo ar konkurencijos. Vienatvėje žmonės tarsi užgęsta, išsisemia, pritrūksta entuziazmo, nepaisant to, kad jiems niekas netrukdo. Dirbant namie, ir tai įrodyta mokslo, atsiranda vienišumo jausmas, dažniau ištinka melancholija. „Bendravimo stoką daugelis kompensuoja socialiniais tinklais – facebooku ir pan., tačiau gyvo ryšio, kuris suteikia emocijų, energijos, džiaugsmo tai nepakeičia“, – mano psichologė.

Kam visiškai netinka darbas namie?

Anot G.Petronienės, darbas namie visiškai netinka ekstravertiškam asmenybės tipui, t.y. žmonėms, kurie labai mėgsta bendrauti, kurie greitai pereina nuo vienos veiklos prie kitos, kurie yra aktyvūs. Taip pat jis netinka žmonėms, kurių meilės poreikis yra padidėjęs. Ir visiškai dirbti namie negali vaikiškos asmenybės, t.y. žmonės, kuriems ir biure sunku prisiversti dirbti, o jau namie praktiškai neįmanoma. Šie žmonės nieko nemoka susiplanuoti patys, nekontroliuojami jie dirba chaotiškai, viską atideda paskutinei minutei, jiems tiesiog būtina, kad juos kas nors prižiūrėtų.

Dėl darbo namie gali pasikeisti žmogaus charakteris?

„Taip, dirbdamas namie vienas, žmogus nori nenori išmoksta organizuoti savo laiką, net jeigu anksčiau to nemokėjo, prisiversti dirbti niekieno nekontroliuojamas ir neraginamas. Tačiau, kaip jau minėjau, ne visiems tai pasiseka“, – sako psichologė.

Antras dalykas – jis išmoksta būti su savimi, pats susiranda džiaugsmų, pramogų, nelaukia, kol draugai jį pralinksmins. Žmogus tampa dar savarankiškesnis, nepriklausomas, jeigu, aišku, nenukrypsta į melancholiją ar depresiją. „Todėl geriausias variantas yra derinti darbą namuose su darbu biure“, – pažymi G.Petronienė.

 

Daugiau informacijos apie psichologę G.Petronienę rasite www.psichologasinfo.lt