Aktualijos, Laisvalaikis

Dėl ko dažniausiai praveriamos ginekologo kabineto durys?

Šeimos klinikos „Sveika pradžia“ gydytoja ginekologė Jolanta Adomaitienė sako, jog dažniausiai moteris kreipiasi į ją dėl menstruacinio ciklo pokyčių. Jos nuomone, tai dažniausia priežastis, kodėl moterys praveria ginekologo kabineto duris. Gydytoja primygtinai rekomenduoja tiksliai žinoti trijų paskutinių mėnesinių pradžios datas. „Menstruacinis ciklas daug pasako apie moters lytinę sveikatą, todėl kiekviena turėtų žinoti, kokios jis trukmės“, – sako medikė. Blogiausia, pasak medikės, jei moterys kažko neišdrįsta paklausti.

Kodėl būna mėnesinės?

Pasak gydytojos ginekologės Jolantos Adomaitienės, mėnesinės yra reguliarus kraujavimas iš gimdos, kuris priklauso nuo hormonų pokyčių moters organizme. „Visas mėnesinių ciklas skirstomas į dvi dalis. Pirmąją ciklo dalį gausėja estrogenų, bręsta ir formuojasi folikulas, antrojoje ciklo pusėje atsiranda progesteronas ir jis laikui bėgant mažėja. Kai smarkiai sumažėja ir estrogenų, ir progesterono, prasideda mėnesinių kraujavimas“, – aiškina medikė.

Moteris neretai klaidingai galvoja, kad mėnesinės turi prasidėti tą pačią kalendoriaus dieną. Jeigu liepos mėnesį jos buvo 10 dieną, jų laukiama ir rugpjūčio 10 d. Ginekologė J. Adomaitienė pabrėžia, jog menstruacijų pradžia neturi visada sutapti su mėnesinio diena. „Moterys kartais klausia, man du kartus per mėnesį buvo mėnesinės, gal kas negerai? Gerai, jeigu tarp vienų ir kitų mėnesinių buvo išlaikytas tinkamas dienų skaičius. Reikia žinoti, jog nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos iki dabar prasidėjusių mėnesinių pirmos dienos (mėnesinių kraujavimo dienos įeina į tą ciklo skaičiavimą) turi būti 28 dienos. Tai yra idealus menstruacijų ciklas“, – sako medikė.

Tačiau tos, kurių ciklas trumpesnis ar ilgesnis, neturėtų labai nerimauti – 24 ciklas yra laikomas trumpiausiu, bet dar neiškrentančiu iš normos ribų ir ciklas iki 35 dienų yra laikomas ilgesniu, tačiau dar neišeinančiu iš normos ribų.

Tepliojimai

Bene dažniausiai moteris neramina vadinamieji tepliojimai – menstruacijų pabaiga arba kelios dienos iki kraujavimo. Pasak medikės, septynios menstruacijų dienos su tepliojimais – galima tokią trukmę vertinti kaip normą.

„Vadinamojo tepliojimo priežasčių gali būti keletas. Reikia žiūrėti, ar teplioja kraujingai, ar išskyros būna tamsios, kaip šokoladinės, pagal tai ir sprendžiam, ar tai normalus patepliojimas mėnesinių pabaigos, ar tai jau yra kažkokia patologija. Tamsios rudos išskyros, kaip kartais įvardijama, šokoladinės – tai jau nėra norma. Moterys vertina, kad tai mėnesinių pabaiga. Reikia ieškoti tam tikrų ligų. Polipai, endometriozė, gimdos miomos gali pasireikšti tomis tamsiomis išskyromis, kurias klaidingai laikome mėnesinių pabaiga“, – sako gydytoja J. Adomaitienė.

Sveikų mėnesinių pabaigos tepliojimai būna kraujingi patepliojimai ir neužtrunka ilgiau kaip porą dienų. Kartais moterims būna tepliojimai iš pradžių, o paskui mėnesinės. Tokiems tepliojimams taip pat keliamas reikalavimas neužsitęsti ilgiau kaip porą dienų.

Vaisingų dienų diagnostika

Tame 28-35 dienos menstruaciniam cikle viena diena yra vaisinga. Kaip žinoti kuri, gal galima paskaičiuoti? „Normalus mėnesinių ciklas vadinamas 28 dienų, vadinasi, ovuliacija, vaisingos dienos įvyksta ciklo viduryje, tai yra 14 ciklo dieną skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos. Bet jeigu ciklas yra ilgesnis ar trumpesnis, dažniausiai kinta pirma ciklo pusė – ji sutrumpėja arba pailgėja. Antra ciklo pusė dažniausiai lieka tų pačių 14-15 dienų trukmės. Jeigu ciklas trumpesnis, vadinasi, ovuliacija vyks ne 14 dieną, o 11-12 ciklo dieną; jeigu ciklas ilgesnis, ji gali vykti 16-17 dienomis“, – aiškina gydytoja.

Kartais specialistai mėgsta pabrėžti, jog tai yra viena diena. Ar tai tiesa? „Subrendęs kiaušinėlis, tinkamas apvaisinimui, gyvuoja parą, bet spermatozoidai moters organizme būna gyvybingi keletą dienų. Dėl to apvaisinimo laikotarpis prasiplečia ilgiau nei viena diena. Tai gali būti trys dienos prieš ir trys dienos po ovuliacijos, o dar įvertinus, jog ciklas visuomet būna „su paklaida“, tai vaisingas laikotarpis gali tęstis apie savaitę. Tad savaitė per mėnesį reikalauja stipresnės apsaugos jeigu nenorima pastoti“, – atsako J. Adomaitienė.

Dar vienas dažnas klausimas, ar gali moteris pastoti ne per vaisingą dieną? „Patirtis rodo, kad gali. Būna vadinamoji spontatinė ovuliacija, Pastojimas priklauso nuo mūsų emocijų, pervargimų. Ovuliacijos diena tikrai nėra vienintelė diena palanki pastojimui. Mes niekada negalime būti tikri, kad ovuliacija įvyks būtent tą dieną, kurią mes išskaičiavome. Egzistuoja daugybė aplinkybių galinčių paveikti menstruacijų ciklą. Niekada negali moteriai žadėti šimtą procentinės apsaugos, jeigu ji saugosi ne su kontraceptinėmis priemonės. Maždaug 1-5 dienos iki mėnesinių ir po mėnesinių tarytum ir turėtų būti tos, per kurias nereikia saugotis. Tačiau gamta kartais galvoja kitaip“, – šypteli gydytoja ginekologė.

Mylėtis per mėnesines

Jaunos merginos, sužinojusios, jog per mėnesines neįmanoma pastoti, ryžtasi tomis dienomis mylėtis be apsaugos. Net garsiojoje knygoje „50 pilkos atspalvių“ yra sekso scena vandenyje mėnesinių metu. Gydytoja ginekologė J. Adomaitienė primygtinai pataria menstruacijų dienomis susilaikyti nuo lytinių santykių. „Taip, tomis dienomis pastoti neįmanoma, nes gleivinė ne ta, kad priimtų nėštumą, ji pati yra, vaizdžiai sakant, atkrintanti.  O nėštumui įsitvirtinti gimdoje reikia, kad ji būtų išvešėjusi, sustorėjusi, tam pasiruošusi. Tikimybė pastoti mėnesinių metu yra visiškai minimali“, – tvirtina J. Adomaitienė.

Pasak gydytojos, visuomet tarp moterų sklando legendos apie „vieną draugę“, kuri pastojo būtent mėnesinių metu. „Yra medicininėje literatūroje aprašomi tokie reti atvejai, bet jie itin reti. Galbūt jie sukurti labiau tam, kad moterys tiesiog tomis dienomis neturėtų lytinių santykių“, – šypsosi gydytoja. Ir argumentuoja, kodėl reikėtų nuo jų susilaikyti – didesnė tikimybė išsivystyti infekcijai.

Vaistai ir mėnesinės

Jau kai kuriems iš mūsų prasidėjo peršalimo sezonas. Iki pavasario dažnas išgeriame nemažai vaistų nuo peršalimo simptomų, nereceptinių priešuždegiminių vaistų. Ar šie vaistai gali paveikti menstruacijų ciklą? Pasak gydytojos, mėnesinių ciklą labiau išbalansuoja pačios ligos ir virusai negu plačiai naudojami medikamentai.

„Vaistai nuo skausmo ar temperatūros labai keisti ciklo neturėtų. Ciklas labiau reaguoja į ilgalaikio poveikio vaistus, kada geriami vaistai nuo lėtinių ligų, pavyzdžiui, antidepresantai. Tokie vaistai išreguliuoja menstruacinį ciklą, ypač jį neigiamai veikia slopinantys medikamentai. Ciklą labiausiai veikia karščiavimas, tam tikri virusai, tai gali paankstinti mėnesines“, – sakė medikė.

Jei kitas medikas jums paskyrė nuolat vartojamus medikamentus, J. Adomaitienė patarė apie tai pasakyti savo ginekologui, jis žinos, ar jie gali veikti menstruacijų ciklo reguliarumą. Galima bus pasitarti, kaip nuo tokių nereguliarumų ir ciklo numušimų apsisaugoti.

Stresas ir mėnesinės

Gydytoja J. Adomaitienė kasdien mato streso išbalansuotus moterų menstruacinius ciklus. „Dažniausiai mėnesinių ciklo sutrikimai būna nulemti streso. Gyvenimo tempas, įtampa, nervinė, psichologinė įtampa turi įtakos mėnesinių ciklui. Mokslai, egzaminai, kelionės, klimato kaita gali išreguliuoja ciklą. Užlaikyti mėnesines gali dieta. Jeigu moteris bando mesti svorį, ir nukrenta keletas kilogramų, mėnesinės, greičiausiai, vėluos. Svorio netekimas yra rimtas stresas moters organizmui“, – atkreipia dėmesį medikė.

Gal dėl ligos vėluoja?

Pasak medikės, 1-2 dienas vėluojančios mėnesinės niekur nevėluoja, jos paiso moteriško etiketo teisės ateiti vėliau. Tačiau ilgiau užsitęsęs vėlavimas gali būti ir rimtesnių ligų požymis, nebūtinai pastojimo ženklas.

„Jeigu mėnesinės užsilaiko 5-7 dienas ir jums tai nėra būdinga, reikia įvertinti savo savijautą. Pirmiausiai, aišku, galvojama apie nėštumą. Gal krūtinė tapo jautresnė, nervingumas padidėjo – tai būdingi nėštumui požymiai. Jeigu 5 dienas ir ilgiau nėra mėnesinių, verta pasidaryti nėštumo testą, jis jau rodys atsakymą. Jeigu nėra nėštumo ir jums nėra būdingos vėluojančios mėnesinės, tai gali būti rimtesnių ligų požymis – cistos, policistinės kiaušidės, kiaušidžių pakitimai“, – vardija medikė.

Jeigu moteris turi lėtinį susirgimą, kuris nuolat duoda tą mėnesinių ciklo nereguliarumą, tokioms moterims J. Adomaitienė siūlo sužinoti priežastį ir reguliuoti, kad ciklas būtų reguliarus arba jeigu nenorima gerti kontraceptinių tablečių, tuomet žinoti, kad tokia yra moters norma.

Miomos gali pagausinti mėnesines, tačiau neveikia jų reguliarumo. Menstruacijų ciklas priklauso nuo kiaušidžių sveikatos, tad jo nereguliarumas labiau byloja apie kiaušidžių patologiją, pavyzdžiui, cistas. Medikė pataria moterims, kurioms linkusios atsirasti cistos, pas gydytoją eiti 8-13 ciklo dieną. Tuomet medikams lengviau stebėti kiaušidžių veiklą.

Daiva Ausėnaitė