Depresija ir užimtumas: kenkia tiek per dideli krūviai, tiek per ilgas poilsis
Užimtumas, darbas, pomėgiai – gera depresijos profilaktika. Juk žinoma, kad kartu su meno, muzikos ar šviesos terapija depresiją išgyvenantiems pacientams gali būti skirta ir darbo terapija. Ar tai galėtų reikšti, kad daug rūpesčių, reikalų turintis ir nuolat užimtas žmogus niekada nesusirgs depresija?
Darbas gelbsti nuo depresijos?
Mėgstama veikla, hobis, pomėgiai – geras priešnuodis nuo depresijos. Įdomi veikla atitraukia nuo liūdnų minčių, ir toks laisvalaikio leidimas padeda palaikyti gerą psichinę sveikatą bet kokio amžiaus žmonėms. Ypač ką nors veikti svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, išėjusiems į pensiją, kuriems staiga atsiranda daug laisvo laiko, ir jie nežino, kur save padėti. Buvę labai užimti, reikalingi ir naudingi, jie gali imti jaustis vieniši ir užmiršti. Vyresnio amžiaus žmonėms medikai siūlo susirasti pomėgį, kuris skatintų domėjimąsi ir aktyvumą, nes pasyvus laiko leidimas, nuolatinis poilsis taip pat gali sukelti nuovargį ir tapti depresijos priežastimi.
Taigi hobis, mėgstama veikla tikrai padės kovoti su depresija. O kaip dėl darbo? Viena vertus, visa galva į darbo klausimus pasinėręs žmogus, jeigu, aišku, jam tai pavyksta, kuriam laikui gali užsimiršti, atitrūkti nuo slogių, nerimą, skausmą, liūdesį keliančių problemų ir minčių. Mėgstamas darbas gali tapti ta veikla, kuri žmogui, kuriam depresiją sukėlė, pvz., artimo netektis ar skyrybos, neleis nugrimzti į liūdesį, užsidaryti savyje, skatins bendrauti, dalyvauti socialiniame gyvenime. Iš kitos pusės, nemėgstamas darbas, problemos ir stresas darbe irgi gali tapti depresijos priežastimi. Juk jeigu darbas nepatinka, jis žmogų dar labiau slėgs. Taigi iš depresijos padės ištrūkti tik įdomi, mėgstama, pasitenkinimą kelianti veikla. Sergantysis depresija gali būti apatiškas, pasyvus, nebendraujantis, jausti nevisavertiškumo, kaltės, baimės jausmą. Užsiėmimas mėgstama veikla, ypač jei tai vyksta grupėse, bendruomenės centruose ar net gydymo įstaigose, padeda spręsti visas šias jausmų problemas.
Darbo sukelta depresija
Darbo sukelta depresija gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Viena jų – kai net ir mėgstamą darbą dirbantis žmogus pervargsta, persitempia. Dideli darbo krūviai, ilgos darbo valandos galų gale smarkiai nualina žmogaus organizmą, susilpnina imuninę sistemą. Vadinamieji darboholikai dažnai dirba be pietų pertraukos, nešasi darbo į namus. Dėl to jie dažnai lieka nepavalgę arba valgo paskubomis greitą maistą. Suprantama, kad tai nėra naudinga sveikatai ir neigiamai jai atsiliepia. Darbas po darbo valandų taip pat neprideda sveikatos. Galiausiai toks žmogus jau nebemoka atsipalaiduoti, yra nuolat įsitempęs, nerimastingas, nes visada galvoja apie darbą. Sutrinka ir miegas. Dėl to dieną žmogus būna pavargęs, suirzęs, nes nėra tinkamai pailsėjęs. Visa tai gali paskatinti įvairių ligų išsivystymą, depresijos taip pat. Mokslo įrodyta, kad daugiau nei 11 valandų per parą dirbantys žmonės net du kartus dažniau serga depresija negu tie, kurie dirba 7–8 val.
Iš kitos pusės, ir ne daugiau nei 7–8 val. dirbančiam žmogui darbas gali kelti įtampą, slogią nuotaiką, liūdesį, t.y. depresijos požymius. Tokia situacija galima dirbant ir mėgstamą, ir nemėgstamą darbą, kai jame patiriama daug streso, kai nuolat tenka atlikti sunkias užduotis, kurios išsekina.
Kas kelia depresiją darbe?
Prieš keletą metų Vilniuje buvo atliktas tyrimas, kuris vertino, kokios darbo sąlygos žmonėms kelia depresiją. Visų pirma, nustatyta, kad mūsų psichikos sveikata labai priklauso nuo darbe patiriamo streso. O stresą darbe gali sukelti baimė prarasti darbą, nervinė įtampa, prieštaringos instrukcijos ir negalėjimas panaudoti savo žinių.
Mokslininkų teigimu, dideli darbo reikalavimai ir darbuotojų nuomonės nepaisymas psichikos sveikatos sutrikimų riziką padidina 1,4–5 kartus. Taip pat smarkiai depresijos riziką didina ir neatitikimas tarp darbe dedamų pastangų ir už tai gaunamo atlygio. Manoma, kad tai depresijos išsivystymą padidina 2–6 kartų. Buvo pastebėta, kad vyrams ir moterims depresiją kelia šiek tiek kiti dalykai. Pavyzdžiui, vyrams depresija gali išsivystyti dėl to, kad jie negali realizuoti savo ambicijų, o moterims svarbiau geri darbo santykiai ir aplinka.
Tačiau ne tik, tiksliau ne tiek darbas, kiek bedarbystė didina depresijos riziką. Yra duomenų, kad bedarbiai depresija serga 3–4 kartus dažniau negu dirbantieji.
