Moters sveikata, Mūsų sveikata

Dilema: gimdyti ar palaukti?

Dilema: gimdyti ar palaukti? Kiek ilgai galima laukti?

Karjera ir motinystė – dažnos šiuolaikinės moters iššūkis. Renkantis karjerą, tenka atidėti į šalį planus apie motinystę. Tačiau kiek ilgai galima laukti, atidėlioti pastojimą? Europos tendencija susilaukti kūdikio vyresniame amžiuje jau atkeliavo ir  į mūsų šalį. Moterys neskuba pastoti vos baigusios mokyklą ar universitetą. Iš pradžių norima įsitvirtinti profesinėje srityje, susikurti materialinę gerovę, o tada jau gimdyti. Tačiau ar nebus per vėlu? Kokios yra pavėluotos motinystės rizikos? Į svarbiausius klausimus atsako gydytoja ginekologė, vaisingumo specialistė,  pagalbinio apvaisinimo pradininkė Baltijos šalyse, vaisingumo centro vadovė  Gražina BOGDANSKIENĖ.

Kas yra pavėluota motinystė? Ar medikai turi šiai sąvokai apibrėžę laiko ribą?

Manau, kad būti mama niekada nevėlu. Pavėluotas gali būti nėštumas. O motinystės jausmas niekada nėra pavėluotas. Galima būti mama bet kokio amžiaus, bet pačiai susilaukti vaikų, deja, tam tikrame amžiuje jau nepavyks. Paprastai sakant, kai nustoja vykti ovuliacija, tada baigiasi ir vaisingas amžius. Ovuliacija nebevyksta, kai prasideda klimakterinis periodas. Menopauzė kiekvienai moteriai prasideda skirtingu laiku. Lietuvos moterims menopauzė prasideda apie 50 metus,  tačiau aš turėjau savo praktikoje tokių pacienčių, kurioms menopauzė prasidėjo ir 35-erių, ir tokių, kurioms sulaukus 59-erių dar nebuvo menopauzės.

Medicinoje yra sutarta, kad moters vaisingas amžius yra nuo 18 iki 45 m.  Mūsų vaisingas periodas labai netrumpas – apie 30 metų. Bet medicinos mokslo naujai įrodyta, kad moteriškų lytinių ląstelių senėjimas prasideda nuo 28 m. Prieš kokius 5-erius metus buvo teigiama, kad nuo 36 m. Taip buvo teigiama dėl to, kad chromosominių ligų, apsigimimų, ypač Dauno sindromo, keturis kartus padaugėja vyresnėms nei 36 metai besilaukiančioms moterims. Mūsų visuomenėje Dauno sindromą turinčio kūdikio susilaukia 1 moteris iš 4000, tai po 36 m. 1 iš 800.

Tokia jau medicininė tiesa, kad po 36 m. vaisingumas ima sparčiai mažėti. Moteriai vyresnei kaip 45 m. pastojimo tikimybė siekia vos 5 proc.

Ką reiškia mažėja vaisingumas? Kas vyksta su moteriška lytine ląstele bėgant metams?

Kiekvieną mėnesį moterims vyksta ovuliacija, būna vos keli mėnesiai per metus, kai ovuliacija nevyksta. Kiekviena mėnesį užauga kiaušialąstė, moteriška lytinė ląstelė, iki tokio lygio, kad galėtų įvykti ovuliacija. Kol viena lytinė ląstelė auga, tuo pat metu daugybė jų nunyksta.

Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių (jie yra kiaušidėse), tačiau sulaukus lytinės brandos jų lieka apie 300 000. Iš jų tik 300-500 ovuliuoja moters reprodukcinio laikotarpio metu (iki menopauzės), o visi kiti nunyksta (vadinama atrezija), nepriklausomai nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos ar nevaisingumo gydymo. Mes tikrai neišnaudojame tiek, kiek mums davė gamta. Rezervas tikrai didelis. Nežiūrint to, kad kol viena užauga, nemažai jų sunyksta, vis tiek jų turime tiek, kad užtektų keliems gyvenimams.

Dėl savo ir savo būsimo vaiko sveikatos rekomenduočiau stengtis pastoti iki 36 m. Tačiau tai nereiškia, kad moteris negali pagimdyti vėliau. Gyvenime būna visokių situacijų, tačiau jeigu moteris norės susilaukti vaiko vėliau nei šis amžius, ji patirs sunkumų pastojant. Nežiūrint to, kad ovuliacija  vyksta, tačiau kuo arčiau menopauzės, tuo labiau prastėja kokybiškų kiaušialąsčių pasirinkimas. Nors jų ten daug, tačiau mažėjant kokybiškų ląstelių rezervui, mažėja ir pastojimo tikimybė.

Taip pat su amžiumi mažėja tam tikrų hormonų, kurie padeda įsitvirtinti nėštumui gimdoje, jų turi būti tam tikras kiekis, kad nėštumas gimdoje įsitvirtintų ir toliau išsilaikytų. Su amžiumi mažėjant gaminamų hormonų kiekiui, padidėja ir persileidimo tikimybė. Sunku ne tik pastoti, bet ir išnešioti kūdikį.

Ar gali moters vaisingo amžiaus trukmė sumažėti dėl esamų ar buvusių ginekologinių ligų?

Nereikia galvoti, kad vaisingumui, pastojimui įtakos turi tik amžius. Per eilę nugyventų metų mes susergame skirtingomis ligomis, tie visi susirgimai, aišku, daro įtaką bendrai mūsų sveikatos būklei ir tuo pačiu pastojimo tikimybei. Moteris nuo 25 iki 35 metų ir vėliau gali patirti labai daug sveikatos išbandymų, kurie paliks neigiamų padarinių.

Tai dar viena priežastis, kodėl rekomenduojama susilaukti kūdikio anksčiau. Tiesiog jaunesnių moterų organizmas yra sveikesnis. Visos buvusios ginekologinės ligos trumpina moters vaisingą amžių. Kuo ilgiau atidedate pastojimą, tuo didesnė tikimybė, kad daugiau ligų per tą laiką susirgsite.

Yra ligų, kurios nepadaro didelės įtakos vaisingumui. Pavyzdžiui, nereguliarus ciklas, užtenka rasti priežastį (pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimas), ją pašalinti ir tai neturės jokios įtakos moters vaisingumui.

Sudėtingesniu susirgimu pavadinčiau endometriozę, ši liga neklausia amžiaus. Priklausomai nuo ligos lokalizacijos ir stadijos skirsis tos ligos padariniai. Kiaušidžių endometriozė yra blogiausia būklė vaisingumui. Tai įprastai gydoma operaciniu būdu, dažniausiai tai būna endometriozinės cistos, kai jos pašalinamos, pašalinama ir dalis kiaušidės audinio. Kuo mažiau kiaušidžių audinio lieka, kuo dažniau ji buvo operuota dėl endometriozės arba kiaušidžių cistų, tuo labiau mažės kiaušialąsčių rezervas ir tai gali paankstinti menopauzę.

Kalbant apie uždegimus, kurių būna visokių ir jie dažnai kamuoja moteris, reikia pasakyti, kad makšties uždegimai neturi įtakos vaisingumui. Bet kiaušintakių ar kiaušidžių uždegimas vaisingumo specialistų vertinamas rimtai, nes tokie uždegimai smarkiai grasina pastojimo tikimybei. Rizikingiausiu vadiname kiaušintakių uždegimą, nes tai sukelia kiaušintakių nepraeinamumas. Kai atsiranda kiaušintakių nepraeinamumas, tada pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Anksčiau esant nepratekamiems kiaušintakiams buvo atliekamos plastinės kiaušintakių operacijos, tačiau gydymo rezultatai įrodė, kad tokios operacijos neefektyvios. Po jų pastojimo tikimybė yra vos 1-2 proc.

Kokias rizikas turi vyresnio amžiaus moteris, nusprendusi pastoti ar jau pastojusi?

Nemažų rizikų sukelia bet kokios operacijos pilvo srityje. Apendikso operacija gali turėti liūdnų padarinių. Jei apendiksas plyšo, gali išsivystyti pūlingas pilvo ertmės uždegimas, tokia pacientė pastoti galės tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Pilvo ertmėje susidaro tokios sąaugos, kad pastoti natūraliai beveik neįmanoma.

Pūlingas kiaušintakių uždegimas – gyvybei pavojinga būklė. Medikai dažnai gelbėdami moterį šalina vieną ar net abu kiaušintakius. Neturint vieno ar abiejų kiaušintakių ir bandant pastoti natūraliai, iškyla negimdinio nėštumo rizika. Atlikome tyrimą Vilniuje, kiek būna negimdinių nėštumų ir kuo jie baigiasi. Jeigu vieną kartą buvo negimdinis nėštumas, tai to kiaušintakio nepašalinus, jis pasikartoja 25 proc. atvejų, trečią kartą – 50 proc., ketvirtą kartą 75 proc. tikimybė, kad vėl bus negimdinis nėštumas. Negimdiniai nėštumai dažniausiai pasibaigia kiaušintakio pašalinimu. Po kelių tokių nėštumų, moteris gali prarasti abu kiaušintakius ir bet kokią galimybę pastoti natūraliai.

Moterys dažnai serga šlapimo takų ar pūslės, inkstų uždegimais, jeigu ta infekcija nukeliauja į lytinių organus, ji gali sukelti gimdos, kiaušintakių uždegimus. Viena dažniausių kiaušintakių uždegimo priežasčių yra chlamidijos ir ureaplazmos, kurios plinta lytiniu keliu. Visoms mums grasina žmogaus papilomos virusas, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Rizika užsikrėsti šiuo virusu per lytinius santykius didėja su lytinių partneriu kaita. N

egalima taip jau griežtai teigti, bet kuo vyresnė moteris, tuo galimai daugiau partnerių ji yra turėjusi.

Ne tik ginekologinės ligos yra grėsmingos, per gyvenimą prisirenkame ir kitokių susirgimų – lėtinės ligos (diabetas, padidėjęs kraujospūdis, inkstų ligos), antsvoris. Jos tampa papildomu išbandymu gimdymo metu. Neretai dėl aukšto kraujospūdžio moteris negali natūraliai gimdyti, tenka daryti Cezario pjūvį.

Tačiau, gydytoja, raginimas gimdyti anksčiau atrodo ne tik kad pasenęs, bet ir morališkai neteisingas. Juk visos norime subręsti nėštumui, pajusti pašaukimą, galų gale, susikurti finansinį stabilumą, kuris leistų auginti vaiką be papildomų rūpesčių. Brandesnė moteris – geresnė mama?

Visiškai su tuo sutinku ir tą suprantu. Dėstau savo argumentus, vadovaudamasi medicinine logika. Turėti finansinį pagrindą yra labai svarbu tiek moters savivertei, tiek būsimam vaikeliui. Vaikui norisi suteikti gerą išsilavinimą, todėl karjera nėra vien tik pragmatiškas poreikis, tai labai apgalvotas sprendimas, ruošiantis motinystei. Realizuoti save profesinėje srityje svarbu kiekvienai moteriai. Vakaruose matome tą tendenciją, kad moteris nepradėjo gimdyti anksčiau, vėlyvų gimdymų tendencija ten įsitvirtino ir ji tvirtinasi ir mūsų šalyje.

Noriu informuoti apie galimus pavojus ir grėsmes. Niekas negali nurodyti, kokiu būdu jums pastoti. Tik reikia įvertinti visas rizikas. Kad tada, kai nuspręsite, jog jau laikas susilaukti kūdikio, jus neužkluptų nepasiruošus žinia – susilaukti vaikelio natūraliai negalite. Taip pat reikėtų nepamiršti savo sveikatos. Jei daug dirbate, turite nepamiršti sveikos mitybos, fizinio krūvio bei deramo poilsio. Tai būtina, kad moters organizmas neišsiderintų. Jei rūpinsitės savo sveikata, net ir vyresniame amžiuje pastoti natūraliai bus lengviau.

Moterys šiais laikais labai pragmatiškos. Vienos žymios moters pavyzdys parodė, kad mąstant apie ateitį, galima užsišaldyti savo kiaušialąstes tuomet, kai yra vaisingas periodas. Mūsų klinikoje iš užšaldytų kiaušialąsčių pavyko gauti embrionus. Tai pirmas atvejis mūsų šalies istorijoje. Tokios medicinos technologijos prieinamos ir lietuvėms. Apie tai reikėtų mąstyti ir kalbėtis. Jei kiaušialąstės užšaldomos, kai moteriai 25-30 m., pastojimo rezultatai jas atšildžius yra labai geri. Mūsų Vaisingumo centras šaldo ir saugo kiaušialąstes  jau keletą metų. Užšaldyti kiaušialąstes rekomenduojama iki 36 metų, siekiant išvengti apsigimimų.

Mūsų Vaisingumo centre neretai padedame susilaukti vaikelio tokioms moterims, kurioms galimybė pastoti natūraliai yra visiškai negalima. Kūdikio susilaukia ir moterys be kiaušintakių, be kiaušidžių, vyresnio amžiaus, kai lytinės ląstelės jau užmiega. Vis kartoju, kad jei nesisaugojate ir nepastojate per metus laiko (iki 35 m.), reikia kreiptis į specialistus. Jeigu jums daugiau kaip 35 m., čia nėra laiko delsti, jei nepastojate per pusmetį, skubėkite pas specialistus.

Pagalbinio pastojimo galimybės yra didelės. Tinklalapyje www.vaisingumocentras.lt rasite daug naudingos informacijos. Taip pat labai rekomenduoju ateiti pasikalbėti. Vaisingumo specialistai apžvelgs jūsų sveikatos būklę, įvertins pastojimo galimybes, suteiks prognozės dėl nėštumo ir gimdymo. Net jeigu vaikučio dabar neplanuojate susilaukti, tačiau apie tai galvojate, ateikite pasikalbėti.

gimdyti ar palaukti

gimdyti ar palaukti

Gydytojos Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras įsikūrė naujose patalpose, kuriose atnaujinta ir modernizuota pagalbinio apvaisinimo laboratorija, Vilniuje, J. Balčikonio g. 3-280.

Tel. 8 (5) 261 4226
Mob. +37068780605
El.p. info@vaisingumocentras.lt

www.vaisingumocentras.lt

Gražinos Bogdanskienės VAISINGUMO CENTRAS

 

 

 

 

 

 

 

Kalbino Daiva Ausėnaitė