Bendravimas biure

Emocijų valdymas susirinkime

Gyvenimas pilnas emocijų. Neretai jos lemia mūsų elgesį, sprendimus, nors, kaip sakoma, emocijos nėra geras patarėjas.

Standartinė situacija: vadovas nepatenkintas darbo rezultatais, piktas. Pavaldiniai bando pasiaiškinti, tačiau sukyla emocijos ir, suprantama, kad dalykinio sprendimo rasti nepavyksta. Kaip padėti sau, kaip suvaldyti emocijas, ypač, kai Jus kaltinami be pagrindo?

Ką daryti, kad susirinkimai praeitų sklandžiai?

Darbo susirinkimai dažniausiai turi savo tikslus, uždavinius. Psichologės Irminos Čajauskienės teigimu, kad susirinkimas praeitų naudingai, sklandžiai darbuotojai  turėtų iš anksto žinoti apie ką bus kalbama, kiek laiko jis truks, kas turės pasisakyti ir pan.  Taigi dažniausiai darbo rezultatai planuojami, aptariami ir objektyviai numatomi iš anksto. Darbuotojai žino, ko iš jų tikisi vadovas, vadovas žino, kokios yra darbuotojų galimybės ir lūkesčiai. Kai vienu ar kitų lūkesčiai nėra patenkinami, gali kilti konfliktinės situacijos.

Vadovo pyktis dėl blogų darbo rezultatų, viena vertus, yra  natūrali emocija, tačiau ji turėtų būti suvaldyta. Savo nepasitenkinimą vadovas turėtų išreikšti neįžeidžiant savo pavaldinių. Kai tai nepavyksta, vadovo piktys pavaldiniams tampa savotišku dirgikliu iš aplinkos. Vadovo piktys, juolab nepagrįstas,  sukelia analogišką ir pavaldinių reakciją – supyksta ir jie.

Ar reikia reikšti pyktį?

„Pyktį galime išreikšti arba neišreikšti, tačiau neišreikštas pyktis kaupiasi mūsų viduje ir kenkia mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Todėl patartina pyktį išreikšti,  tačiau čia jau galima rinktis – tiesiogiai ar netiesiogiai. Netiesiogiai – tai yra parnešti savo pyktį namo ir išlieti jį ant visai nieko dėtų namiškių – apšaukti žmoną, vaikus, savo draugą ar mamą ir pan. Sutikite, tai nėra geras variantas. Tiesiogiai – galimi du būdai: destruktyviai arba konstruktyviai. Vadovui, taip pat ir pavaldiniams, geriau rinktis konstruktyvų būdą, tai yra kalbėti apie savo jausmus, kaip aš dabar jaučiuosi, dėl ko taip jaučiuosi ir pan.?“, – siūlo psichologė I.Čajauskienė.

Anot pašnekovės, toks paprastas patarimas, tačiau sunkiai įgyvendinamas. „Iš tiesų, daugumai kalbėti apie savo jausmus yra sudėtinga. Dažniausiai pykdami linkę kaltinti kitą, jį įžeidinėti. Pvz., „Tu negali atlikti elementaraus darbo, kurio iš tavęs tikimąsi“. O reikėtų: „Tu pažadėjai atlikti šį darbą iki savaitgalio, bet  neatlikai, aš  jaučiuosi supykęs,  norėčiau, kad kitą kartą pažadėjęs atlikti darbą per tam tikrą laiką, jį atliktum“. Kas svarbu šiame pasakyme. Pirma, nėra jokio kaltinimo, kuris prasideda žodžiais „tu nepadarei“, „tu niekam tikęs“ ir pan. Kaltinimas visada provokuoja mus gintis, ginčytis, katinti kitą, kadangi mums būtina išsaugoti savo savivertę“, – aiškina psichologė

Konfliktinės situacijos sprendimo schema

Psichologės I.Čajauskienės teigimu, išreikšti savo jausmus, suvaldyti emocijas susirinkime, šeimoje ar tarp draugų,  galėtų padėti tokia schema:

  • Pirma, aprašome situaciją, kuri mums nepatinka ir kaip mes ją matome, t.y. „Tu pažadėjai atlikti šį darbą iki savaitgalio, bet neatlikai“;
  • Antra, pasakome savo jausmus, kaip aš jaučiuosi šioje situacijoje, t.y. „Aš jaučiuosi supykęs“; „Aš jaučiuosi nusivylęs“ arba „Aš jaučiuosi įsiūtęs“;
  • Trečia, pasakome, ko mes norime iš šios situacijos, t.y. „Norėčiau, kad pažadėjęs atlikti darbą per šį terminą, jį ir atliktum“. Svarbu, jokio kaltinimo, pasmerkimo ir pažeminimo. Labai svarbu intonacija.

„Tai nėra paprasta, tačiau treniruojantis, tai pasiekiama“, – sako I.Čajauskienė.

Nuo ko priklauso konfliktinės situacijos sprendimas?

Žinoma, konfliktinės situacijos ir jų sprendimo būdai dažnai priklauso ne tik nuo dirgiklio, kas išprovokavo intensyvias emocijas, tačiau ir nuo žmonių temperamento, charakterio ir pan. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus:

Demonstratyvus tipas – nori būti dėmesio centre, gerai „pasirodyti“. Vengia kruopštaus, sistemingo darbo, gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių, lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus, kilus konfliktinėms situacijoms jaučiasi visai neblogai.

Rigidiškas tipas – tiesmukiškas ir nelankstus, įtarus, būdinga paaukštinta savivertė. Iš aplinkinių nori paklusnumo, nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo, garbinimo. Labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius, nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis, liguistai įžeidus.

Nevaldomas tipas – impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis, nenuspėjamo elgesio. Dažnai agresyvus, iššaukiantis, įsiaudrinęs gali nekreipti dėmesio į visuotinai priimtinas bendravimo normas. Nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus.

Pedantiškas tipas – sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus, skrupulingai atlieka savo darbą, labai nerimastingas, jautrus aplinkinių pastaboms. Kenčia pats nuo savęs, labai išgyvena dėl nesėkmių, jį neretai kankina nemiga, galvos skausmai. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų, kurie suprantami kaip kabinėjimasis.

„Nekonfliktiškas“ tipas –  įtaigus, šiek tiek nenuoseklus, prieštaringo vidinio pasaulio. Vertinimai nenuoseklūs, priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. Nepakankamai numato perspektyvą, orientuotas  į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę, linkęs į kompromisus.

Ar konfliktai reikalingi?

„Apibendrinant,  reikia pasakyti, kad konfliktai  yra reikalingi. Ypač, jei jie konstruktyviai sprendžiami, jie augina asmenybes, pakelia bendravimą ir bendradarbiavimą į aukštesnį lygį, darbe randami įdomesni, geresni sprendimai ir pan.  Kaip jau minėjau, susirinkime visi turėtų jaustis saugiai, nors ir ne visada susirinkimuose tenka pagirti ar apdovanoti darbuotojus. Juk dažnai reikia spręsti ir kitus klausimus, kurie dažnai ir sukelia nemalonius ar intensyvius jausmus. Reikėtų išmokti kalbėti apie savo jausmus, nepasitenkinimą nukreipiant ne į asmenybės žeminimą, o į jo netinkamą elgesį.  Kad susirinkime, darbuotojai nepertraukinėtų vieni kitų, klausytusi, gerbtų vienas kito nuomonę, nebijotų klausti ir reikšti savo nuomonę reikėtų priimti bendras susirinkimo taisykles, kurių laikymąsi vadovas turėtų stebėti, po to tai taps geru firmos įpročiu“, – pažymi psichologė.

 

Konsultavo psichologė Irmina Čajauskienė (tel. 8*630 08731, el. paštas – psichologe.irmina@gmail.com,  www.psichologijosstudija.lt)