Gąsdinanti statistika: kasmet Lietuvoje atsiranda apie 2 tūkst. nevaisingų porų
Iki šiol visuomenėje manoma, kad nevaisingumas – moters problema, tačiau net 40 proc. atvejų dėl negalėjimo pastoti „kaltas“ būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai. Moksliniai tyrimai rodo, kad šią problemą gali sukelti ne tik genetika, bet ir vyro gyvenimo būdas: net 30–50 proc. vyrų vaisingumą lemia jo mityba, ligos, žalingi įpročiai ar net vaikystėje mūvėtos sauskelnės. Gegužės 8 dieną San Diege, JAV įvyko tarptautinė konferencija, kurioje vyrų nevaisingumo problemas aptarė žymiausi vyrų vaisingumo specialistai ir urologai iš viso pasaulio, dalindamiesi informacija apie gydymo naujoves, specialius preparatus ir jų galimybes.
„Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 50 tūkst. nevaisingų šeimų, kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais. Įvairūs tyrimai rodo, kad, jei dabartinės tendencijos nesikeis, vyrų nevaisingumas gali tapti vyraujančiu – jau dabar nuo veiksnių, susijusių su partneriu vyru, priklauso beveik 25–30 proc. visų vaisingumo nepakankamumo arba nevaisingumo priežasčių, – sako gydytojas urologas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Kamarauskas. – Priešingai nei moterys, kurios gali rinktis įvairią terapiją, vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį veiksnį – spermos kokybę – labai ribotos.“
Tarptautinėje konferencijoje San Diege viso pasaulio urologai ir nevaisingumo specialistai dalijosi patirtimi ir būdais nevaisingumo problemai spręsti: įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šiuolaikinio vyro spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus. Jau vien tai, kad buvo suorganizuotas pasaulinio lygio simpoziumas, kurio metu gydytojai praktikai ir mokslininkai pristatė tyrimų rezultatus, parodo, kad nevaisingumo problema darosi vis svarbesnė ir ieškoma būdų jai įveikti.
Tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: L-karnitino, būtino spermatozoidų judrumui bei kiekiui ir ląstelių energijai; vitamino E, pagerinančio spermatozoidų judrumą ir padidinančio spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu; cinko, gerinančio spermatozoidų ląstelių tankį ir testosterono lygį; L-arginino – pagerinančio spermatozoidų kiekį ir judrumą; folio rūgšties; kofermento Q10, padidinančio apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą; glutationo ir seleno. Ypač svarbus yra aminorūgščių L-arginino ir L-karnitino kiekio užtikrinimas.
Cinkas padeda palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją, selenas padeda palaikyti normalią spermatogenezę, o tai yra būtina sąlyga reprodukcinei vyro funkcijai palaikyti – normali spermatogenezė padidina tikimybę spermai apvaisinti moters kiaušialąstę bei atitinkamai padidina pastojimo galimybę. Viena iš pagrindinių prastos spermos kokybės priežasčių yra padidėjęs homocisteino lygis vyro organizme. Homocisteinas yra metabolinis produktas, susidarantis skylant baltymams – dėl jo sankaupų gali sutrikti kraujotaka į sėklides, todėl gali ne tik sumažėti spermatozoidų kiekis, bet ir pablogėti jų judrumas.
Tarptautinėje konferencijoje San Diege buvo aptarta ir antioksidantų įtaka vyrų spermos kokybei bei sėkmingų nėštumų atvejams. Sąvoka „laisvieji radikalai“ (RDR – reakcinės deguonies rūšys) reiškia molekules, turinčias vieną ar daugiau nesuporuotų elektronų, kurie gali labai lengvai reaguoti į aplinką. Jei RDR kiekis viršija fiziologinį laipsnį, patiriamas oksidacinis stresas, kuris sukelia ląstelių pažeidimus – sėklos skystyje oksidacinis stresas sukelia spermos koncentracijos sumažėjimą ir pablogina spermos ląstelių judrumą. Be to, oksidacinis stresas gali sukelti spermos DNR struktūros pakitimus (DNR grandinės lūžius). Įrodyta, kad vitaminas E ir selenas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, todėl šių elementų praturtinta mityba šių bėdų gali padėti išvengti.
„Pagalbiniai vitaminų, mineralų ir aminorūgščių preparatai rekomenduojami tiek bandančioms natūraliai pastoti poroms, tiek atliekančioms pagalbinio apvaisinimo procedūras, – pažymi med. m. dr. V. Kamarauskas. – Simpoziume buvo sutarta dėl vieno – kad pagrindinis urologijos iššūkis dabar yra nuo chirurginio gydymo pereiti prie medikamentinio ir, kad mityba, kaip ir mikroelementai, aminorūgštys bei vitaminai, itin svarbūs vyro vaisingumo rodikliams. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad daugiau dėmesio nevaisingumo problemų sprendimui turėtų būti skiriama nacionaliniu lygmeniu – prasta spermos kokybė turi įtakos visam tautos genofondui, kuris gali skaudžiai atsiliepti ateityje“.
Urologo teigimu, nevaisingumo problemų sprendimas – ilgas kelias, tad, greitai nepasiekus norimų rezultatų, reikia nenusiminti ir tęsti toliau. Be to, medicinos mokslas nestovi vietoje, tyrimams skiriama vis daugiau dėmesio, o jų rezultatai prisideda prie greitesnio problemos diagnozavimo ir spartesnio gydymo proceso.