Gyvenimo būdas lemia depresijos išsivystymą?
Gerai žinomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teiginys, kad net 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo paties, t.y. gyvenimo būdo. Įprasta su gyvenimo būdu sieti tokias somatines (kūno) lėtinės ligas: širdies ir kraujagyslių, onkologines, nutukimą. Tačiau ne mažiau svarbi gyvenimo būdo įtaka yra ir psichikos sveikatai, ir vienai dažniausių ligų – depresijai.
Koks gyvenimo būdas didina depresijos riziką?
Sveikas gyvenimo būdas populiarėja
Nors per pastaruosius metus mūsų šalyje auga susidomėjimas sveika gyvensena, tačiau dar nedidelė dalis visuomenės praktikoje taiko naudingus sveikatai principus. Labiausiai paplitę sveikatai kenksmingi gyvenimo būdo veiksniai yra mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, nuolatinis stresas, rūkymas, alkoholis ar kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nesubalansuotas darbo-poilsio režimas.
Mažas fizinis aktyvumas didina nutukimo, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, cukrinio diabeto, osteoporozės, taip pat ir depresijos riziką. Oficialios statistikos portalo duomenimis (leidinys „Lietuvos gyventojų sveikata“, 2020 m.), vidutiniškai 30 min. per dieną sportuoja ir aktyviai leidžia laisvalaikį 10 proc. gyventojų. 22 proc. gyventojų atlieka specialius ištvermės ar jėgos pratimus. Šie pratimai populiaresni tarp jaunesnio amžiaus gyventojų (15-44 metų).
Mažo fizinio aktyvumo ir netinkamos dietos pasekmės – nutukimas. PSO rekomenduoja, kad suaugusiųjų kūno masės indeksas (KMI) būtų 21-23. Deja, bet per pastaruosius metus šis rodiklis didėja: 18 metų ir vyresnių žmonių grupėje vidutinis KMI per 14 metų padidėjo nuo 25,7 iki 26,4. 2019 m. 57 proc. vyresnių kaip 18 metų šalies gyventojų turėjo antsvorio (38 proc.) arba buvo nutukę (19 proc.).
Nors nuo 2005 m. mūsų šalyje nerūkančių skaičius padidėjo beveik 7,3 proc. : nuo 69 proc. iki 76,3 proc., kasdien rūkančių yra apie 20 proc., o kartais – 5 proc. Rūkymas žaloja ne tik plaučius ar širdį ir kraujagysles, rūkantieji žmonės labiau linkę į depresiją, jiems dažniau pasireiškia šios ligos simptomai.
Kitas žalingas įprotis – alkoholis. Nors daugėja žmonių, kurie visiškai nevartoja alkoholio ar vartoja nedaug, šis rodiklis mūsų šalyje vis tiek išlieka aukštas. Daugiausia tiek vyrų, tiek moterų alkoholio vartoja 35-44 metų amžiaus grupėje. Tokie yra iki pandemijos Oficialiosios statistikos portale skelbti duomenys.
Pandemija pablogino gyvensenos įpročius
Per pandemiją įvesti apribojimai nemaža žmonių dalį priversti atsisakyti įprasto gyvenimo budo. Ne visi anksčiau sportavę, sugebėjo tęsti fizinį aktyvumą namuose. Yra duomenų*, kad per pandemiją mažo bei vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas sumažėjo 33 proc., vaikščiojimo trukmė – 34 proc., o sėdėjimo trukmė padidėjo 29 proc.
Daliai žmonių darbas iš namų neigiamai pakoregavo ir mitybos įpročius: žmonės valgė dažniau, daugiau, padidėjo greito maisto vartojimas. Publikacijose* skelbiama, kad prieš pandemiją persivalgydavo 15,7 proc. tiriamųjų, pandemijos metu – 30,2 proc.
Nesumažėjo ir alkoholio vartojimas: nepaisant kavinių ir restoranų uždarymo alkoholio vartojimas išaugo. Manoma, kad 10-15 proc. alkoholio vartojančių žmonių išsivysto priklausomybė. Kitas dalykas, kad priklausomybė nuo alkoholio ir depresija dažnai eina išvien. Yra duomenų, kad 28-60 proc. priklausomų nuo alkoholio žmonių vargina depresija, ir tai yra 2-3 kartus daugiau negu visoje populiacijoje
Daugiau vartojant alkoholio, dažnai daugiau ir rūkoma. Be to, rūkymas, kaip ir alkoholis, dažnai yra ir streso malšinimo būdas. Yra duomenų, kad pandemijos metų net 45 proc. rūkančiųjų rūkė daugiau. Visa tai, be kitų pandemijos padarinių – streso, ligų, praradimų ar darbo netekimo – neigiamai atsiliepė psichikos sveikatai.
Lietuvos sporto universiteto atliktas tyrimas* nustatė, kad prieš pandemiją tyrime dalyvavusieji Kauno miesto gyventojai depresijos simptomus vertino kaip silpnus, o per pandemiją – kaip vidutinius.
Koks yra psichikos sutrikimų turinčio žmogaus gyvenimo būdas?
Ryšys tarp gyvenimo būdo ir psichikos sutrikimų abipusis. Viena vertus, nesveikas gyvenimo būdas turi įtakos psichikos sutrikimams rastis. Kita vertus, psichikos sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo būdas dažniau yra nesveikas. Yra duomenų, kad psichikos sutrikimų turintieji dažniau rūko, jų mityba yra nesubalansuota, jie daugiau vartoja alkoholio, o fizinis aktyvumas yra mažas. Nustatyta, kad tarp sergančiųjų depresija ir nerimo sutrikimais ruko 40-50 proc. žmonių.
LSMU Psichiatrijos klinikoje atliktas tyrimas*, kuriame buvo nagrinėjamos sergančiųjų psichikos sutrikimais gyvenimo būdo ypatybės, nustatyta, kad didžioji dalis sergančiųjų depresija tiriamųjų mityba (suvartojamų per parą daržovių kiekis yra mažesnis nei rekomenduojama), fizinis aktyvumas, kūno svoris neatitiko PSO gyvensenos rekomendacijų. Dėl dažnai nesveiko gyvenimo būdo, sergantieji psichikos sutrikimais dažniau serga ir įvairiomis lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Šios ligos, savo ruožtu, taip pat dar gali didinti įvairių psichikos sutrikimų, depresijos atsiradimą.
*šaltiniai
„COVID 19 pandemijos reikšmė Kauno miesto gyventojų psichinei sveikatai ir gyvensenai“, J.Kleivaitė, Lietuvos sporto universitetas
