Aktualijos, Laisvalaikis, Mūsų sveikata

Kiaušidžių vėžys: kas turėtų išsitirti dėl šios patologijos?

Kiaušidžių vėžys – viena opiausių ligų, nes itin dažnai nustatoma pavėluotai. Viena vertus, todėl, kad šis vėžio tipas neturi ne tik specifinių simptomų, bet ir ankstyvos diagnostikos programos. Kita vertus, todėl, kad daug moterų apgaulingai galvoja, kad tai tik vyresnių moterų liga. Tačiau ar žinote, kad iki 20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų yra paveldimi ir dažniausiai pasireiškia jaunoms moterims? Ar žinote, kad krūties vėžiu sergančioms moterims kiaušidžių vėžio rizika padidėja keletą kartų?

Kokius faktus apie kiaušidžių vėžį turėtume žinoti?

  • Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet kiaušidžių vėžio diagnozę išgirsta apie 400 moterų.
  • Kiaušidžių vėžys yra septintoje vietoje pagal dažnį tarp moterų onkologinių ligų.
  • Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos puslapyje rašoma, kad kiaušidžių vėžiu dažniausiai serga darbingo amžiaus moterys – 35–45 metų.
  • III–IV stadijos kiaušidžių vėžys diagnozuojamas net 70 proc. pacienčių.
  • Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo geresni gydymo rezultatai.
  • Tik apie pusę ar net trečdalį (įvairių šaltinių duomenimis) kiaušidžių vėžiu sergančių moterų išgyvena 5-erius metus ir ilgiau.
  • Kiaušidžių vėžys – liga, kuri dažnai atsinaujina: 5-erius metus be ligos atkryčio išgyvena 13–22 proc. moterų.
  • Kiaušidžių vėžys – dažniausia mirties nuo ginekologinių onkologinių ligų priežastis.
  • Pirmuosius pakitimus galima aptikti atliekant tyrimą ultragarsu, tačiau tam būtina, kad moteris reguliariai lankytųsi pas ginekologą. Tyrimai įrodė, kad profilaktinė ginekologinė apžiūra kartą per metus mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio gali sumažinti 20 proc.

Kas turėtų išsitirti ir nuolat save stebėti?

Faktai apie kiaušidžių vėžį nedžiugina. Tai klastinga ir tyli liga, kurios gydymo sėkmė labai priklauso nuo ligos stadijos. Todėl save mylinti moteris, net ir nejausdama jokių negalavimų, pas ginekologą turėtų apsilankyti kartą per pusmetį. Ypač save stebėti ir saugoti turėtų tos moterys, kurioms rizika susirgti šia liga didesnė.

Kiaušidžių vėžio riziką didina:

  • genetinis polinkis – BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos. Šioms moterims kiaušidžių vėžio rizika gali siekti 50– 60 proc. Tokioms moterims reguliarios ginekologinės ir krūtų patikros rekomenduojamos nuo 30-ties metų, taip pat ir prevencinės chirurginės rizikos mažinimo operacijos;
  • šeimos istorija: moterims, kurių mama, sesuo sirgo kiaušidžių, krūties ar gimdos vėžiu, kiaušidžių vėžio rizika yra padidėjusi;
  • amžius: rizika susirgti labai padidėja sulaukus 50-ties, o net apie pusę kiaušidžių vėžio atvejų nustatoma vyresnėms kaip 60 m. moterims;
  • gimdymas ir menopauzė: didesnė rizika yra negimdžiusioms, nevartojusioms kontraceptikų ir toms, kurioms mėnesinės prasidėjo anksčiau, o menopauzė vėliau nei įprasta;
  • ginekologinės ligos: diagnozuota endometriozė ar kiaušidžių cistos;
  • pakeičiamoji hormonų terapija: jeigu ji skiriama 10 metų ir ilgiau.

Gyvensenos įtaka kiaušidžių vėžiui itin didelė

Jeigu ir nėra minėtų rizikos veiksnių, vien nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, nejudra, netinkama mityba) gali padidinti kiaušidžių vėžio riziką. Maistas lemia ne tik tai, kaip atrodome ir jaučiamės, bet ir ligas, kuriomis galime susirgti. Nuolatinis riebaus ir kaloringo maisto valgymas, ilgas sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas didina onkologinių ligų tikimybę. Mokslininkai tai sieja ir su maiste esančiais kancerogenais, ir su nutukimu, kuris yra nesveikos gyvensenos pasekmė. Įvairių šaltinių duomenimis, nutukimas kiaušidžių vėžio riziką didina 13 proc. Be to, nustatyta, kad sergančioms kiaušidžių vėžiu moterims nutukimas 50 proc. padidina mirties nuo šios ligos riziką.

Simptomai, kurie turėtų paskatinti pasitikrinti

Kiaušidžių vėžio klasta, kad jis neturi būdingų specifinių simptomų, tačiau tam tikri organizmo pokyčiai ir pojūčiai turėtų priversti moteris apsilankyti pas ginekologą. Tai:

  • virškinimo sutrikimai, vidurių pūtimas;
  • padidėjusi pilvo apimtis; skrandžio pilnumo jausmas;
  • tuštinimosi sutrikimai: užkietėję viduriai, padidėjęs oro susikaupimas;
  • skausmas visame pilvo plote ir apačioje, strėnų skausmas;
  • skausmingi lytiniai santykiai;
  • kraujavimas iš lytinių organų;
  • nereguliarios mėnesinės;
  • apetito praradimas;
  • svorio kritimas;
  • greitas nuovargis, jėgų nebuvimas.

Kiaušidžių vėžys – liga, kuri dažnai atsinaujina

Nepaisant medicinos pasiekimų, kiaušidžių vėžio gydymas neretai neatneša tokių rezultatų, kokių norėtų ir serganti moteris, ir gydantys medikai. Dažniausiai tai lemia pavėluota diagnostika. Pagrindiniai gydymo būdai – operacija ir chemoterapija, taip pat gali būti paskirta taikinių terapija, hormonų terapija ir spindulių terapija. Jautrumas chemoterapijai didelis, tačiau apie 70–80 proc. atvejų po šio gydymo liga atsinaujina. Todėl itin svarbi stebėsena po gydymo. Pirmus dvejus metus rekomenduojama tikrintis kas 2–4 mėnesius, kitus trejus metus – 2 kartus per metus, po penkerių metų – kartą per metus. Tačiau jeigu pastebėjote kokių nors simptomų, nereikėtų laukti suplanuoto patikrinimo, pas gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant.

Kontrolinių tikrinimų metų turi būti atliekama ginekologinė apžiūra ir apčiuopa, pilvo ir mažojo dubens organų tyrimas ultragarsu, plaučių rentgenograma, vėžio žymens Ca 125 arba baltymo HE4 kiekio kraujyje tyrimas. Vėžio žymenys parodo, ar nėra ligos recidyvo. Esant reikalui, gydytojas gali paskirti kitų tyrimų, pvz., tokių, kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.

Kaip sau padėti gydymo metu

Šiandien mūsų šalyje kiaušidžių vėžiu sergančių moterų išgyvenamumo rodikliai yra vieni blogiausių tarp Europos Sąjungos šalių, ir liga pasižymi dideliu atkryčių skaičiumi. Todėl po gydymo svarbu ne tik atvykti į kiekvieną gydytojo suplanuotą vizitą, bet ir pačiai dėti pastangas, kad liga neatsinaujintų. Ligos fakto jau nebepakeisite, ir galvoti, ką galėjote padaryti, kad nesusirgtumėte ar kad liga būtų nustatyta anksčiau, per vėlu. Tačiau pats laikas pradėti gyventi sveikai, rūpintis savimi, ieškoti būdų, kurie pagerintų savijautą, padėtų išvengti ligos atkryčio.

Onkologinėmis ligomis sirgusiems pacientams labai tinkamas augalas yra ugniažolė, nes joje yra daugiau kaip 20 citotoksinį poveikį turinčių (poveikiu vėžiui pasižyminčių) junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, veikiančių ląstelinį imunitetą. Tai labai svarbu, kad liga negrįžtų. Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje ugniažolės vartojimas yra įtrauktas į pacientų stebėsenos ir gydymo plano penkeriems metams metodiką, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, vartoja tam tikras priemones imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Būtent ši metodika ir sudaryta tuo tikslu, kad padėtų pacientui sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailginti išgyvenamumą. Tačiau kartu onkologiniai ligoniai, kurie nori vartoti ugniažolę, turėtų žinoti labai svarbų dalyką – kad tai yra nuodingas augalas. Todėl, verdant arbatas, galima apnuodyti kepenis. Tad visada saugiau įsigyti vaistinėse dozuotą preparatą su ugniažole tabletėmis. Kartu su Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Fitoterapijos laboratorija sukurtas produktas su ugniažole yra skirtas mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.

Svarbu žinoti, kad po vėžio gydymo ir norint išvengti atkryčio profilaktika nėra vienkartinis dalykas. Ji turi būti vykdoma nuolat, mažiausiai penkerius metus.

Plačiau: http://www.karjerairsveikata.lt/lidonium- pagalba- onkologiniams-ligoniams/