Kodėl žmogui reikia bakterijų, o bakterijoms – žmogaus?
Genetika, dieta, aplinka, vaistai, stresas … Daugybė veiksnių gali būti susiję su organizmo mikrobiotos disbalansu ir daryti įtaką sveikatai. Tikrai girdėjote terminą „disbiozė“, siejamą su šiuo sutrikimu. Tačiau, ar žinote, kad disbiozė gali būti ne tik sutrikusio virškinimo, viduriavimo, bet ir galvos skausmo ar peršalimo, nutukimo, egzemos ir kitų ligų priežastis. Jaučiatės blogai, nėra nuotaikos, sumažėjo darbingumas ir fizinis pajėgumas, tapote nervingas, slenka plaukai, deformuojasi nagai… Dėl viso to taip pat gali būti kalta užsitęsusi ir negydoma disbiozė. Aptarkime viską, ką reikia žinoti apie disbiozę ir jos pusiausvyros atkūrimo galimybes.
Žmogaus organizmas be mikrobų – pasmerktas
Žmogus nėra sterilus, jo kūne knibžda milijardai mikroorganizmų. Anksčiau buvo manoma, kad bakterijos tik kenkia žmogui. Šiandien neabejojama, nes pagrįsta mokslu, kad be unikalios mikrobų ekosistemos, žmogus nuolat sirgtų. Yra net šešių rūšių gyvų mikroorganizmų terpių – mikrobiotų: virškinamojo trakto ir žarnyno, odos, kvėpavimo takų, burnos ir nosiaryklės, šlapimo ir lytinės (makšties) sistemos mikrobiotos.
Ryšys tarp mūsų kūno ir milijardų mikrobų, sudarančių mūsų mikrobiotą, yra abipusiai naudingo bendradarbiavimo pavyzdys. Kiekvienas mikrobiotos „dalyvis“ atlieka savo vaidmenį: organizmas teikia „maistą ir prieglobstį“ mikroorganizmams, o šie, savo ruožtu, prisideda prie daugelio svarbių organizmo funkcijų: virškinimo, maistinių medžiagų įsisavinimo, žarnyno sienelių nepralaidumo, kovos su nepageidaujamais mikrobais ir kt. Iš tiesų, vyksta darnus komandinis darbas!
Kodėl pasireiškia disbiozė?
Mikrobiotos mikroorganizmų įvairovės, kokybinės ir kiekybinės sudėties balansas užtikrina darną organizme. „Gerosios“ bakterijos ne tik nesukelia ligų, bet ir rūpinasi palankia organizmui mikrobiota. „Blogosios“ gali sukelti ligas, tačiau tai priklauso nuo jų kiekio ir santykio su „gerosiomis“ bakterijomis. Yra ir pusiau blogųjų bakterijų (pvz., stafilokokų, streptokokų ir kt.), kurios nėra pavojingos, kol jų nėra daug. Sveikatai labai svarbi harmonija, pusiausvyra tarp skirtingų bakterijų rūšių. Šios pusiausvyros sutrikimas vadinamas disbioze.
Daugeliu atvejų disbiozę sukelia kelių veiksnių visuma. Ji gali išsivystyti dėl nepalankių aplinkos sąlygų, rūkymo, pesticidų, perdėtos higienos ar jos stokos. Tačiau didžiausią įtaką turi maistas, stresas, ligos, vaistų vartojimas (antibiotikų, priešvėžinių, mažinančių skrandžio rūgštingumą, aspirino ir kt.), įvairios operacijos. O viduriavimo pasekmė visada yra disbozė.
Plačiausiai tyrinėjama žarnyno mikrobiota
Žarnyno mikrobiota labai svarbi žmogaus sveikatai ir atlieka daug funkcijų. Ji apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą, kontroliuoja imuninės sistemos išsivystymą ir pusiausvyrą, dalyvauja šalinant kenksmingas medžiagas, K ir B grupės vitaminų sintezėje. Kokybiškai ir kiekybiškai subalansuota mikrobiota užtikrina normalų virškinimą ir žarnyno veiklą. Žarnyno disbiozė nustatoma, kaip stebimas vienas ar daugiau iš šių reiškinių:
- reikšmingas pagrindinių bakterijų kolonijų proporcijų pokytis, ypač laktobakterijų ir bifidobakterijų praradimas;
- naudingų mikroorganizmų, kurie paprastai gyvena mūsų mikrobiotoje, sumažėjimas arba visiškas jų praradimas;
- mikrobiotoje aptinkamų mikroorganizmų įvairovės (mažiau skirtingų rūšių) sumažėjimas;
- potencialiai patogeniškų mikroorganizmų augimas.
Lytinės sistemos disbiozė
Makšties mikrobiotą sudaro šimtai rūšių bakterijų ir nedidelis skaičius grybelių (Candida). Makšties mikrobiota yra dinamiška, t.y. ji gali kisti ir tai priklauso nuo lytinių hormonų kiekio, hormoninės kontracepcijos vartojimo, seksualinio gyvenimo, makšties plovimo, mitybos, rūkymo, socialinės aplinkos (pvz., gyvenimo sąlygos) ir paveldimumo.
Makšties mikrobiota atlieka svarbias apsaugines funkcijas: saugo nuo mikrobų, gamina antimikrobines medžiagas, stimuliuoja imuninę sistemą, apsaugo gleivinės vientisumą ir skatina gleivių sekreciją, palaiko rūgštinę pH. Dėl makšties disbiozės gali išsivystyti bakterinė vaginozė, kurią sukelia patogeninių bakterijų kolonizacija, kandidozė, sumažėti vaisingumas, padidėti priešlaikinio gimdymo rizika.
Šlapimo takų mikrobiota
Žmogaus šlapimo takuose gyvenantys mikroorganizmai taip pat atlieka apsauginį vaidmenį. Tyrimų, kuriuose buvo lyginama sveikų savanorių ir sergančiųjų įvairiomis šlapimo organų ligomis mikrobiota, rezultatai parodė ryšį tarp šių ligų ir mikrobiotos sudėties. Pavyzdžiui, sumažėjusi mikrobiotos įvairovė gali tapti infekcijų rizikos veiksniu. Tokios ligos kaip šlapimo nelaikymas, lėtinis cistitas ir lytiškai plintančios infekcijos taip pat yra susijusios su šlapimo takų disbioze.
Odos mikrobiota
Odą nuolat veikia išoriniai (šaltis, karštis, saulė, UV spinduliai, higienos priemonės ir kt.) ir vidiniai (genotipas, jautrumas, alergijos ir kt.) veiksniai, galintys turėti įtakos fizinėms, mechaninėms ar mikrobiologinėms odos barjero savybėms. Mikrobų buvimas ant odos, taip pat antibakterinių molekulių ir rūgščių sekrecija apsaugo mūsų organizmą nuo per odą patenkančių patogenų. Odos mikrobiota taip pat labai svarbi imuninei sistemai: ji stimuliuoja epidermio ir viso organizmo imuninės gynybos mechanizmus ir, jei reikia, kovoja su uždegimu. Odos mikrobiota dalyvauja žaizdų gijimo procese, turi įtakos kūno kvapui. Svarbu žinoti, kad žarnynas ir oda yra glaudžiai susiję: žarnyno mikrobiotos sutrikimas turi įtakos ir odos mikrobiotai.
Odos disbiozė dažnai pasireiškia kartu su tokiomis ligomis, kaip spuogai, atopinis dermatitas, psoriazė, seborėjinis dermatitas, rožinė. Šios mikrobiotos disbalansas gali pasireikšti jautria, sudirgusia oda.
Ausų, nosies, gerklės mikrobiota
Ausų, nosies, gerklės (LOR) mikrobiotą sudaro: burnos ertmėje, ausies ir nosiaryklės ertmėse esantys mikroorganizmai. Jų disbalansas gali sukelti įvairių ligų.
Burnos mikrobiotą sudaro daugiau nei 700 bakterijų rūšių, kurios prisideda prie burnos (dantų, dantenų, liežuvio ir kt.) ir bendros sveikatos. Šios pusiausvyros pažeidimas yra netinkamos burnos higienos, susilpnėjusio imuniteto pasekmė, taip pat gali būti genetinės kilmės. Tai gali sukelti vietines infekcijas, kurios gali plisti arba sukelti rimtesnes ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių.
Mikrobiotos sudėtis išoriniame klausos kanale yra glaudžiai susijusi su odos mikrobiotos sudėtimi. Nepaisant to, kad nosiaryklės mikrobiota, apimanti nosiaryklę ir ryklę, yra artima burnos mikrobiotai, ją sudaro kiti mikroorganizmai.
LOR organų mikrobiotos analizė gali paskatinti ankstyvą įvairių ligų, kylančių dėl disbiozės, diagnostiką, taip pat gali prisidėti prie personalizuotos medicinos, pagrįstos probiotikais, kūrimo.
Plaučių mikrobiota
Ilgą laiką buvo manoma, kad sveikuose plaučiuose nėra mikroorganizmų. Tuo buvo suabejota atradus plaučių mikrobiotą. Šios mikrobiotos sudėtį daugiausia lemia aplinka: klimatas; geografinė vietovė; vietovė, kurioje gyvenate; naminiai gyvūnėliai. Plaučių mikrobiota turi daug panašumų su žarnyno mikrobiota.
Daugelis veiksnių gali sumažinti bakterijų įvairovę ir sukelti kvėpavimo takų mikrobiotos disbalansą: vieni yra susiję su mūsų organizmu (sumažėjusi imuninė apsauga, kosulys ir kt.), kiti – aplinkos (tabako rūkymas, virusinės infekcijos, gydymas antibiotikais ir kt.). Plaučių mikrobiotos disbiozė gali sukelti patogeninių bakterijų ar grybelių atsiradimą ir prisidėti prie lėtinių kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), išsivystymo.
Kaip atkurti mikrobiotą?
Visoms organizmo mikrobiotoms atstatyti reikia laiko, o rūpintis mikrobiota žmogus turi visą gyvenimą. Visos minėtosios mikrobiotos tarpusavyje susijusios, todėl ir tos pačios priemonės yra veiksmingos visoms organizmo terpėms. Paminėsime pagrindinius principus ir priemones, galinčias normalizuoti mikroorganizmų balansą:
- Mityba. Tyrimai rodo, kad vakarietiška dieta, kuriose gausu riebalų, cukrų ir baltymų, didina žarnyno imlumą disbiozei, o vaisiuose ir daržovėse esantis didelis skaidulinių medžiagų kiekis skatina „gerųjų“ bakterijų veiklą ir gali apsaugoti nuo disbiozės.
- Skysčiai. Pakankamas skysčių vartojimas padeda pašalinti kenksmingas medžiagas.
- Probiotikai. Mikrobiotos normalizavimosi procesą gali paskatinti probiotikai – gyvi mikroorganizmai. Esant disbiozei, probiotikai padeda atkurti gerųjų bakterijų balansą.
- Prebiotikai. Tai yra probiotikų maistas. Kai žarnyne pakankamai prebiotikų, klesti ir jame esančios „gerosios“ bakterijos arba probiotikai.
- Tinkama higiena.
- Dantų priežiūra.
- Vaistai. Nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo.
- Sportas, reguliarus judėjimas.
- Miegas. Kokybiškas miegas, darbo – poilsio režimas.
- Streso vengimas.
- Žalingų įpročių atsakymas.
Šaltinis:
