Nevaisinga pora – ar verta ieškoti kaltų?
Ar nevaisingumas iš tiesų yra nuosprendis visam gyvenimui?
Nors nevaisingumo priežastys dažniausiai fiziologinės, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria tokios poros, – psichologinės. Ir jei fiziologiniams sutrikimams šalinti pagalbos priemonių yra – nevaisingumas mūsų dienomis dažnai paprasčiau ar sudėtingiau gydomas, su psichologine pagalba reikalai kur kas sudėtingesni. Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos psichologe Agne Stolygaite.
Ar dažnai į Jus kreipiasi poros, kurios negali susilaukti vaikelio? Kodėl jos kreipiasi, ko tikisi?
Labai dažnai nevaisingumas yra siejamas tik su fiziologiniais sutrikimais, pamirštant šalia egzistuojančias psichologines problemas. Galų gale pats gydymas yra ilgas procesas, ir neretai porai pritrūksta dvasinių jėgų pereiti šį laikotarpį. Taigi, poros, kurios kreipiasi pagalbos, dažniausiai būna tos, kurioms reikia padėti pereiti gydymo laikotarpį, pasiryžti dar vienam gydymo etapui, arba tos, kurios stengiasi susitaikyti su mintimi, kad joms nelemta susilaukti savo biologinių palikuonių.
Kokias psichologines problemas žmonės, negalintys susilaukti vaikų, patiria?
Kiekvienos poros patyrimas būna unikalus, nulemtas jų pačių požiūrio į tėvystę, vertybių sistemos, asmenybės brandumo. Galima numanyti, kad pora, kurioje nors vienas iš partnerių nuo vaikystės kūrė savo gyvenimo scenarijų, kuriame buvo šeima, auginanti vaikus, susidūrusi su nevaisingumu, išgyvens kitaip nei pora, kuri nutarė susilaukti vaikų, „nes taip reikia“.
Kad ir kaip žiūrėtume, nevaisingumo problema šeimoje (kalbu apie porą, nusprendusią susilaukti vaikų, nebūtinai įteisinusią savo santykius) visada yra didesnė ar mažesnė psichologinė krizė, tam tikro laipsnio netektis (lūkesčių, svajonių, idealų ir pan.) su visomis šioms būsenoms būdingomis pasekmėmis – skyrybomis, nesutarimais, santykių atšalimu ir pan.
Kartais vienas iš partnerių tiesiog pavargsta siekti tikslo, o antrasis negali suvokti, kaip galima to atsisakyti. Nevaisingumas ypač skaudžiai paliečia asmens savivertę, identitetą kaip moters ar vyro. Pridėkime dar visuomenės, tėvų, giminaičių spaudimą ir turėsime visą puokštę, su kuria pora paliekama viena. Pagarba medikams, kurie savo perkrautame darbe randa minutę žmogiškumui ir palaikymui, o ne tik medicininės informacijos suteikimui…
Ar būna, kad fizinės priežastys kaip ir leidžia, bet vaikų vis tiek nėra? Kodėl? Ir koks tada psichologo vaidmuo?
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl kartais taip nutinka, galėčiau paminėti pernelyg didelį norą turėti vaiką. Turiu omenyje, kai pora ar vienas iš partnerių yra tarsi persekiojamas minties kuo greičiau turėti palikuonių, ir kiekvieną kartą nepavykus pastoti yra išgyvenamas didelis nerimas, lydimas įtampos ir streso, ir tai dar labiau paskatina siekti pageidaujamo rezultato.
Tokia pora patiria itin daug streso, tai savo ruožtu veikia fiziologiją, ir susidaro užburtas ratas – kuo labiau nori, tuo sunkiau gauti, nes kūne vykstantys procesai tai sunkina. Be to, neretai tokiu atveju intymūs santykiai praranda savo esmę ir tampa mechaniški, priklausomi nuo ovuliacijos, o tai ilgainiui pradeda erzinti ir varginti. Dažniausiai tokioje poroje vyrai išsako mintį, kad su partnere jų niekas daugiau nebesieja, jie nesijaučia artimi, o tam tikra prasme tik išnaudojami. Taigi, netiesa, kad vyrams reikia tik sekso, jiems reikia gerokai daugiau, kaip ir moterims, ir labai svarbu to nepamiršti.
Kuo gali padėti psichologas? Psichologas konsultacijų metu dirbdamas su tokia pora taiko metodus, padedančius prisiminti, kad jie nėra tik sutuoktiniai, „darantys“ vaiką, padeda atgaivinti intymumą, švelnumą vienas kitam. Kartais net rekomenduojama kuriam laikui susilaikyti nuo lytinių santykių.
Kaip paaiškintumėte kartais girdimas istorijas, kad nesulaukę vaikų žmonės įsivaikino svetimą vaiką ir po neilgo laiko pastojo?
Plačiai neaptarinėsiu, tačiau psichologai tai sieja su atsipalaidavimu. Žmonės, kurie įsivaikina, tam tikra prasme atsipalaiduoja – nebėra visuomenės spaudimo, savęs paties kaltinimo, palaipsniui susitaikoma su faktu… ir kartais įvyksta stebuklai.
Kokiu atveju galima padėti nevaisingumam vyrui?
Jei medikai nustatė, kad poros nevaisingumo priežastis – vyras, o taip būna maždaug 40 proc. atvejų, ir jei priežastis – nepakankamai gera spermos kokybė, jiems galima padėti.
Pasak gydytojo urologo Mariaus Kinčiaus, vyrų spermos kokybei kenkia vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti ir kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija.
Pasak specialisto, vaisingumui įtakos turi ir vėlyva tėvystė, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20–25 metų, kaip anksčiau, bet sulaukus 30–40-ties, kai žalingi veiksniai jau būna „atlikę savo darbą“. „Labai svarbi ir nevisavertė mityba. Mes nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami nitritai ir nitratai sąveikauja vieni su kitais ir su mūsų organizmu“, – pastebi gydytojas urologas M.Kinčius.
Nevisavertės mitybos įtaką nevaisingumui patvirtina mokslininkų tyrimai. Ištyrę nevaisingus vyrus jie nustatė, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų, turinčių įtakos spermatogenezei: L-karnitino, vitamino E, cinko, L-arginino –aminorūgšties, folio rūgšties ir kofermentoenzimo Q10 (šis elementas padidina apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą). Visų šių medžiagų teigiamas poveikis spermatogenezei įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų ir bandymų.
Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu 136 vyrai, kurių amžius 23–58 metai, nevaisingumas – daugiau nei 2 metai, 3 mėnesius vartojo minėtuosius mikroelementus. Po to vėl buvo tiriama jų spermos kokybė – koncentracija, tūris ir spermatozoidų judrumas. 32 iš 120 (tiek tiriamųjų buvo likę tyrimo pabaigoje) buvo nustatyti normalūs spermos rodikliai. 21 vyro partnerė pastojo per stebėtus 6 mėnesius. Rezultatų pagerėjimas matomas ir vertinant visus kitus parametrus, ypač pagerėjo spermatozoidų judrumas.
Akivaizdu, kad būtina gauti pakankamą minėtųjų maistingų medžiagų kiekį. Vienas iš galimų sprendimų – vartoti maisto papildus, kuriuose yra vyriškumui reikalingų elementų.
PROfertil® – tai vitaminų kompleksas vyrų vaisingumui gerinti, specialios medicininės paskirties maisto produktas. Vartojamas tik mitybai reguliuoti esant sumažėjusiam vyrų vaisingumui, siekiant susilaukti vaikelio. Unikali PROfertil® formulė su į jos sudėtį įeinančiomis medžiagomis sukurta pagal mokslinių tyrimų ir bandymų rezultatus, ir pati ypatinga PROfertil® sudėtis taip pat jau įrodyta atliekant klinikinius tyrimus. PROfertil® – tai produktas, specialiai sukurtas spermos kokybei, taigi kartu vyrų vaisingumui gerinti.
PROfertil® veikliosios medžiagos: L-karnitinas, L-argininas, kofermentas Q10, vitaminas E, cinkas, folio rūgštis, glutationas, selenas. Paros dozė – 2 kapsulės, galima gerti iš karto arba per du kartus.
Tyrimų rezultatai parodė, kad veikliųjų medžiagų, įeinančių į PROfertil® sudėtį, vartojimo poveikis pasireiškė nuo spermos kokybės pagerėjimo iki visiškai normalių spermatogramų.
