Sergančiųjų depresija daugėja: kaip atpažinti?
Kiekvienais metais spalio 1-ąją minima Europos depresijos diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į depresiją, kaip į vieną labiausiai paplitusių, smarkiai bloginančių gyvenimo kokybę, galinčių sukelti minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo, ligą. Ligos valdymą ir gydymą sunkina tai, kad sergantis depresija žmogus dažnai nenori nei pripažinti ligos, nei apie ją kalbėti, nei ją gydyti. Kaip laiku atpažinti, kad žmogus serga depresija?
Pandemija trečdaliu padidino sergamumą depresija
Sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais skaičius nuolat auga, tačiau itin smarkiai, net ketvirtadaliu, jis ūgtelėjo 2020-aisiais, pandemijos metais. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. psichikos ir elgesio sutrikimai diagnozuoti 235862 žmogui ir tai sudarė 84,41 atvejo tūkstančiui gyventojų. 2020 m. bendras sergančiųjų skaičius išaugo iki 313097 atvejų ir tai sudarė 112,03 atvejo tūkstančiui gyventojų, t.y. kas devintam žmogui pasireiškė įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai.
Iš visų sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais, 2019 m. nuotaikos sutrikimai buvo nustatyti 43 345 žmogui (16,59 atv./tūkstančiui gyventojų), o depresija – 45003 (16,11 atv./tūkstančiui gyventojų). 2020 m. šių sutrikimų padaugėjo trečdaliu: nuotaikos sutrikimų buvo nustatyta 66552 (23,81 atv./tūkstančiui gyventojų), depresijos – 64807 (23,19 atv./tūkstančiui gyventojų).
Kodėl nesikreipiama laiku?
Depresija – viena labiausiai paplitusių, sekinančių psichikos ligų, kurios gydymas gali būti sunkus ir ilgas. Laiku nustačius ligą, galima tikėtis geresnių rezultatų. Tačiau ne visi sergantieji kreipiasi į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime. Jie tikisi, kad sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio. Kiti žmonės negydo depresijos, bet ne dėl to, kad nesikreipia į gydytojus. Jie ieško pagalbos, bet ne psichiatrų, o kitų specialybių gydytojų, nes nesupranta, jog jiems yra depresija. Pavyzdžiui, taip gali nutikti, kai išsivysto vadinamoji slaptoji depresijos forma, ir liga pasireiškia neįprastais simptomais – širdies sutrikimais ar skrandžio skausmais. Todėl būtina skleisti žinias apie ligą, jos galimus požymius, kad artimieji žinotų, kaip ją atpažinti, kur kreiptis pagalbos.
Koks žmogaus elgesys gali byloti apie depresiją?
Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas. Suprantama, kad visa tai išsekina žmogų, jis jaučia energijos stygių, nuolatinį nuovargį. Neturėtų likti nepastebėta, kad žmogų kankina kaltės, beviltiškumo jausmas, kad jam sunku susikaupti. Ypač reikėtų sunerimti, jeigu artimas kalba apie mirtį, savižudybę.
Mažiau žinomi depresijos simptomai
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad depresija – tai būtinai liūdna, prislėgta nuotaika, nenoras nieko veikti. Žmonės linkę manyti, kad depresija pasireiškia labai akivaizdžiai. Pavyzdžiui, kad artimas žmogus ims nuolat verkti ar pykti be jokio pagrindo. Tačiau yra daug subtilesnių depresijos požymių, dėl kurių liga ilgą laiką gali būti ignoruojama. Pavyzdžiui, nuovargis.
Nuovargis pats savaime tarsi ir akivaizdūs požymis, tačiau dažnai nesiejamas su depresija ir painiojamas su pavargimu. Iš tiesų, pavargti nuo darbo nėra keista. Pavyzdžiui, normalu yra norėti pailsėti po įtempto darbo ir pasiimti porą laisvų dienų ar išeiti savaitei atostogų. Tačiau jeigu ir po kelių poilsio dienų žmogus jaučiasi taip pat ar dar daugiau pavargęs, jeigu ir po savaitės ši būklė nesikeičia, tai gali būti depresijos požymiu.
Depresija – labai varginanti liga. Žmonės, kurie nuolat kapstosi savo jausmuose, analizuoja save, savo elgesį, stengdamiesi suprati, kas dedasi jų gyvenime, nuolat jaučiasi pavargę. Depresija atima daug energijos, tad sergančiajam visiškai nebelieka jėgų patiems paprasčiausiems kasdieniams darbams.
Nuovargį gali sukelti ir miego sutrikimai: nemiga ar mieguistumas. Yra duomenų, kad žmonės, kurie kenčia nuo nemigos, daug kartų dažniau serga depresija.
