Aktualijos, Laisvalaikis, Mūsų sveikata, Vaiko sveikata

Stresas nuo mažų dienų – nesveika širdis suaugus?

Stresas – viena didžiausių šiandieninio gyvenimo problemų, jis neaplenkia ir vaikų. Ilgai trunkantis stresas sukelia įvairias ligas. Skaičiuojama, kad net 70 proc. priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į medikus, yra nulemtos streso. Įprasta neigiamą streso poveikį sieti su psichikos sveikata. Tačiau ir kardiologai nenustoja kalbėti apie žalingą streso poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Kas žinoma apie vaikų patiriamą stresą ir jo ryšį su širdies ligomis ir padidėjusio kraujo spaudimo liga?

 

Mokykla kelia stresą

Kodėl mokykloje vaikai patiria stresą, priežasčių gali būti ne viena, tačiau visos jos turi bendrą bruožą – vaikas nesijaučia saugus, o mokyklos aplinka nesuteikia komforto jausmo. Mokykloje patiriamas stresas ir nerimas nepriklauso nuo amžiaus, jį gali patirti tiek pradinių, tiek vyresnių klasių moksleiviai, tiek paaugliai. Stresą gali sukelti per didelis pamokų skaičius ir užduočių krūvis, nesutarimai su bendraklasiais, mokytojais, konfliktai su jais. Viena dažnų priežasčių, kuri kelia stresą moksleiviams, yra patyčios. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje apie 28 proc. moksleivių patiria besikartojančias patyčias. Dažniausia vaikai kenčia dėl pravardžiavimo, erzinimo, užgauliojimo, nemalonių dalykų rašinėjimo. Fizinių patyčių – mušimų, spardymų, stumdymų – yra mažau.

Alytuje, Kaune ir Panevėžyje atsitiktinės atrankos būdu buvo tirta 600 9–12 klasių moksleivių ir nustatyta, kad 36,1 proc. jų patiria stiprų ar labai stiprų stresą. Net 42,7 proc. pasisakė, kad jų santykiai su tėvais yra įtempti, 81 proc. turi problemų su mokytojais, 16,7 proc. su klasės draugais, 18 proc. – apskritai su draugais. 10 proc. moksleivių skundėsi miego sutrikimais, 25,3 proc. – nuotaikos svyravimais be priežasties, ir net 10 proc. prisipažino nuolat esantys streso būsenos.

 

Kaip pasireiškia stresas?

Streso poveikis pasireiškia 4 aspektais: fiziniu, elgesio (pvz., padidėja agresyvumas ar apatiškas elgesys), emociniu (liūdesys, nerimas), kognityviniu (neigiami vertinimai).

Dažniausi streso požymiai yra šie:

  • džiūsta burna,
  • daužosi širdis, didėja kraujo spaudimas,
  • drebulys, rankų ar kojų tirpimas, silpnumas,
  • prakaitavimas,
  • paraudimas,
  • virškinimo sutrikimai, pykinimas,
  • miego sutrikimai,
  • nerimas,
  • nuovargis,
  • negalėjimas susikaupti.

 

Stresas vaikystėje – padidėjęs kraujo spaudimas suaugus?

JAV mokslininkai atrinko 7–18 metų savanorius, iš viso – 373. Tyrėjai analizavo dalyvių kraujo spaudimo matavimo duomenis per 23 metus, taip pat atsakymus į klausimus, padedančius įvertinti vaikystėje patirtą stresą ir įtampą. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie 17 proc. vaikų, kurie vaikystėje patyrė stresines situacijas, kraujo spaudimas suaugus buvo padidėjęs ir atitinkantis hipertenzijos diagnozę. Mokslininkų nuomone, tokius rezultatus paaiškinti nėra sudėtinga, nes tiek streso, tiek įtampos, tiek hipertenzijos atsiradimo ir vystymosi metu svarbus yra simpatinės nervų sistemos vaidmuo. Priminsime, kad simpatinė nervų sistema yra vegetacinės nervų sistemos dalis, kurios vienas iš vaidmenų yra organizmo išsaugojimas grėsmės metu, todėl ji dar vadinama „kovos arba pabėgimo“. Taigi ankstyvoje vaikystėje stresinių situacijų suaktyvinta simpatinė nervų sistema gali išlikti aktyvesnė ir vėliau, o tai gali lemti kraujagyslių spazmus ir hipertenzijos išsivystymo riziką.

Koks vaikų kraujo spaudimas yra geras?

Vaikų arteriniam kraujo spaudimui nustatyti sudarytos specialios norminės lentelės, kuriose jis vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį ir matuojamas procentilėmis. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Vaiko kraujo spaudimas yra normalus, jeigu jis patenka į normines 10–90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį. Didesnis nei 90 procentilės kraujo spaudimas vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 – sumažėjusiu.

Kada ir kaip dažnai vaikams matuoti kraujo spaudimą, priklauso nuo to, kokia vaikui yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui iki 3 metų amžiaus kraujo spaudimas turėtų būti pamatuotas bent vieną kartą.  Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), kraujo spaudimas  turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t.y. net ir mažesniems nei 3 m.

 

Kaip aukštas kraujo spaudimas atsiliepia vaikų sveikatai?

Padidėjusio kraujospūdžio liga įvairiai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams gali sulėtėti psichomotorinis vystymasis, atsirasti traukulių, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingų požymių. Vyresniems vaikams hipertenzija sukelia panašius, kaip ir suaugusiesiems, simptomus: galvos skausmą, nuovargį, mirgėjimą akyse, kraujavimą iš nosies, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją. Ligos simptomai gali skirtis ir atsižvelgiant į tai, ar vaiką vargina pirminė, ar antrinė hipertenzija. Pirminė hipertenzija dažniau pasireiškia nutukusiems vaikams, jie gali skųstis galvos skausmais, nuovargiu, padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu. Antrine hipertenzija sergantiems vaikams ligos eiga dažnai būna be simptomų, jų mityba būna nepakankama, jie būna išblyškę.

Vaikai, kurių kraujo spaudimas aukštas, kenčia ne tik dėl sveikatos negalavimų. Jiems sunkiau sekasi mokytis, juos vargina atminties sutrikimai, sudėtingiau planuoti nei sveikiems bendraamžiams.

 

Padidėjęs kraujospūdis vaikystėje = padidėjęs kraujospūdis suaugus

Vaikams hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) ir diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas lygus arba didesnis kaip 95-ta procentilė ir kai toks padidėjimas nustatomas ne mažiau kaip tris kartus. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujo spaudimo: 30–50 proc. vaikų, sirgusių hipertenzija, šia liga serga ir suaugę. Todėl arterinę hipertenziją vaikams reikia nustatyti kuo anksčiau, kad, pritaikius profilaktines priemones ar tinkamą gydymą, būtų išvengta širdies ir kraujagyslių struktūrinių pakitimų.

 

 

Šaltiniai:

http://www.stakliskiuvm.puslapiai.lt/Kiti/Tevams/Stresas.pdf

gs.elaba.lt/object/elaba:2007630/2007630.pdf

http://www.medicinenet.com/script/main/art.asp?articlekey=199792