Vasaros pavojai širdžiai: ką turėtume žinoti?
Veikiausiai nerasime žmogaus, kuriam nepatiktų vasara. Ir tai suprantama: šiltas oras, atostogos, smėlis, jūra, maudynės ir kiti vasaros malonumai nepalieka abejingų. O kaip dėl ligų? Ar vasarą sergama mažiau, nes ligos irgi „atostogauja“? Kam vasarą gali kilti rūpesčių dėl sveikatos? Ar vasaros karščiai gali didinti kraujo spaudimą?
Kraujo spaudimas nėra pastovus
Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis, kuris susidaro kraujagyslių sienelėse ir kuris ritmiškai didėja ir mažėja kartu su širdies dūžiais. Optimalus suaugusiojo žmogaus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg, normalu, kai jis siekia 140/90 mmHg. Kraujo spaudimas nėra pastovus, nekintamas skaičius. Ir sveikam žmogui jis gali svyruoti, ir tai bus normalu. Pavyzdžiui, dieną kraujo spaudimas būna didesnis, naktį mažesnis, dirbant fizinį darbą spaudimas padidėja, nustojus – normalizuojasi. Kraujospūdį padidina stresas, nervinė įtampa, emociniai išgyvenimai. Tačiau, kaip jau minėta, jei žmogus sveikas, laikinai padidėjęs spaudimas greitai sugrįžta į normos ribas. To paties žmogaus kraujospūdis gali kisti ir priklausomai nuo sezono: pvz., rudenį ir žiemą jis gali būti šiek tiek aukštesnis, o vasarą – mažesnis.
Kokie žmonės jautrūs orams?
Kad orai turi įtakos žmogaus sveikatai, jau niekam nekelia abejonių. Daugelyje šalių atliekami moksliniai tyrimai, nagrinėjantys orų įtaką žmogaus savijautai. Nustatyta, kad ne visi žmonės vienodai reaguoja į orų permainas. Reikia atminti, kad dėl nepalankaus oro nesusergama, jis tik turi įtakos žmogaus sveikatai, nes pažeidžia silpniausią organizmo vietą. Teigiama, kad oras veikia kraujo spaudimą, pooperacinių komplikacijų atsiradimą, netgi mirtingumą.
Žmogaus jautrumas orui priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Jautresnės yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis. Net apie 70 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis jautriau reaguoja į orus, tiksliau – į jų permainas. Orai netgi suskirstyti į 3 klases pagal jų palankumą sveikatai. Taigi yra palankūs, nepalankūs ir visai nepalankūs sveikatai orai. Palanki orų klasė – kai visi oro temperatūros, atmosferos slėgio, santykinės drėgmės, vėjo greičio parametrai smarkiai nekinta. Skaičiuojama, kad vasarą būna daugiausia palankių sveikatai orų, todėl šis sezonas yra geriausias sveikatai. Tačiau vasarą gali būti ir nepalankių sveikatai dienų, kai vyrauja itin aukšta oro temperatūra, didelė drėgmė ar puola magnetinės audros.
Kokia vasara pavojinga širdininkams?
Vasaros karščiai gali pabloginti sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija sveikatos būklę. Per karščius netenkame daugiau skysčių, nes daugiau prakaituojame, todėl kraujas tirštėja. Tačiau kraujo tirštumas nėra tiesiogiai susijęs su krešulio, kuris galėtų sukelti gyvybei pavojingą insultą ar infarktą, formavimosi rizika. Kraujo tirštumą atspindi hematokrito tyrimas, t. y. kraujo plazmos ir forminių kraujo elementų santykis. Kai žmogus netenka daug skysčių, jo kraujas tirštėja, jame yra daugiau forminių elementų negu skysčio, hematokrito rodmuo padidėja. Tačiau sveikam žmogui jokių krešulių dėl to nesusidarys. Kita vertus, jeigu žmogus linkęs sirgti širdies ligomis, jo širdies ritmas sutrikęs (serga prieširdžių virpėjimu), jeigu yra kitų insulto rizikos veiksnių, pvz., aukštas kraujospūdis, skysčių netekimas karštą vasaros dieną gali išprovokuoti insultą ar infarktą.
Todėl žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis arba kuriems šių ligų rizika didelė, karštą dieną neturėtų užsibūti saulėje. Pavojingiausias laikas – 11–15 val., kai saulė aktyviausia. Per karščius rekomenduojama gerti daug skysčių – dažniau nei troškina. Kita vertus, sergant širdies nepakankamumu, kai organizme kaupiasi skysčiai, gerti labai daug nereikėtų. Todėl geriausia dėl skysčių kiekio pasitarti su gydytoju. Labai svarbu ir tinkamai maitintis: rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų. Taip pat patariama riboti fizinį aktyvumą, nedirbti lauke per karščius, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Nederėtų nutraukti vaistų vartojimo, net jei atrodo, kad sveikata pagerėjo ar kraujospūdis sumažėjo. Staiga nustojus gerti vaistų, kraujospūdis gali greitai padidėti.
Magnetinės audros gali įvykti ir vasaros mėnesiais, ir jos yra pavojingos sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Įrodyta, kad magnetinių audrų metu didėja kraujo spaudimas, kraujo krešėjimas ir klampumas, dėl to susilpnėja kraujo tekėjimas, trinka širdies ritmas.
