Ar tik mano vaikas nuo antibiotikų viduriuoja?
Antibiotikai, kaip pagrindinė kovos su bakterinėmis infekcijomis priemonė, gelbsti gyvybes. Tačiau naikindami infekcijas sukeliančius patogenus, jie taip pat išnaikina ir mūsų organizme esančias gerąsias bakterijas, žinomas kaip mikrobiota. Ką tėveliai turėtų žinoti apie antibiotikus ir kaip elgtis, kad jų atžala greičiau pasveiktų?
Nuo 192 – ųjų, kuomet atrastas penicilinas, plačiai paplitęs antibiotikų vartojimas išgelbėjo milijonus gyvybių. Vaikų infekcijos taip pat neretai gydomos antibiotikais. Tačiau kartu šie vaistai gali sukelti pašalinių poveikių, kurie paliečia įvairias organizmo sistemas. Viena dažniausiai nukenčianti sistema – virškinamasis traktas ir visa organizmo mikrobiota. Antibiotikų pašalinis poveikis virškinimo sistemai gali pasireikšti viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu ir kt.
Antibiotikų sukeltas viduriavimas apibrėžiamas kaip trys ar daugiau kartų labai laisvų arba skystų išmatų per 24 valandas nuo gydymo antibiotikais pradžios arba iki 2 mėnesių po jo nutraukimo. Viduriavimo dažnis priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant amžių, sveikatos būklę ir antibiotikų tipą. Antibiotikai, turintys plačiausią antimikrobinio poveikio spektrą (veikiantys labai įvairias bakterijas), yra susiję su didesniu viduriavimo dažniu. Tėveliai neturėtų išsigąsti ir galvoti, kad jų vaikas yra vienintelis, kuriam pasireiškė šis antibiotikų nepageidaujamas poveikis. Įvairių šaltinių duomenimis, su antibiotikais susijęs viduriavimas gali varginti net iki 80 proc. vaikų.
Mikrobiotos disbiozė
Su antibiotikais susijęs viduriavimas paprastai būna lengvas ar vidutinio sunkumo. Apie 10–20 proc. atvejų viduriavimą sukelia Clostridioides difficile (C. difficile) infekcija, kuri kolonizuoja žarnyno mikrobiotą ir dėl tam tikrų veiksnių (pavyzdžiui, antibiotikų vartojimo) tampa patogeniška. Taip pat viduriavimas antibiotikų vartojimo metu gali pasireikšti dėl žarnyno bakterijų disbalanso. Klinikinės pasekmės gali būti įvairios – nuo vidutinio sunkumo viduriavimo iki daug rimtesnių simptomų ar net mirties.
Žarnynas, plaučiai, oda… Daugelyje kūno dalių yra mikroorganizmų (bakterijų, grybelių, virusų). Tokios mikrobų bendruomenės yra žinomos kaip mikrobiota. Antibiotikai išnaikina patogeninius mikrobus, atsakingus už infekciją, bet taip pat gali sunaikinti ir tam tikras naudingas žarnyno mikrobiotos bakterijas, sukeldami skirtingo laipsnio disbalansą (disbiozę).
Disbiozė yra subtilios pusiausvyros tarp milijardų mikroorganizmų, sudarančių mikrobiotą, sutrikimas, jų savybių ir sudėties išderinimas. Dėl antibiotikų vartojimo žarnyno mikrobiota yra pažeidžiama, ji tampa mažiau pajėgi atlikti savo apsaugines funkcijas. Taip užsiveda žalingi procesai: dėl ligos vartojami antibiotikai pažeidžia mikrobiotą ir tai sukelia viduriavimą, kuris sukelia disbiozę, nes, padažnėjus tuštinimuisi, iš organizmo pasišalina ne tik kenksmingos medžiagos, bet ir dalis gerųjų bakterijų.
Mikrobiota yra „atspari“: paprastai po disbiozės epizodo ji sugeba natūraliai atkurti pradinę pusiausvyrą (nors jos sudėtis niekada nebus lygiai tokia pati kaip anksčiau), tačiau ji ne visada visiškai atsistato. Be to, šis procesas gali užtrukti. Pavyzdžiui, net ir suaugusiam žmogui po antibiotikų vartojimo mikrobiotai normalizuoti gali prireikti šešių mėnesių. Galiausiai disbiozė gali sukelti užsitęsusį disbalansą, kuris išliks ilgai, o mikrobiota niekada nebus tinkamai subalansuota be papildomų priemonių.
Ką tėvai turėtų žinoti apie antibiotikus?
- Antibiotikai gelbsti gyvybes ir naikina kenksmingas infekcijas, bet taip pat naikina ir „gerąsias“ bakterijas.
- Kad antibiotikai mažiau žalotų virškinimo sistemą, rekomenduojama jų vartoti su maistu.
- Antibiotikai gali turėti šalutinį poveikį.
- Antibiotikai gali turėti ir ilgalaikį poveikį.
Perinatalinis laikotarpis, kuriam būdingas žarnyno mikrobiotos vystymasis ir imuninės sistemos brendimas, yra ypač jautrus laikotarpis. Yra duomenų, kad šiuo laikotarpiu su antibiotikais susijusi disbiozė yra tam tikrų lėtinių ligų (nutukimo, cukrinio diabeto, astmos, uždegiminės žarnyno ligos) vystymosi rizikos veiksnys. Mokslinėje literatūroje patvirtinta, kad perinatalinis antibiotikų poveikis sutrikdo žarnyno mikrobiotos formavimąsi ir gali turėti įtakos vaiko sveikatai viso jo augimo metu.
- Netinkamas antibiotikų vartojimas lemia atsparumą antibiotikams.
Atsparumas antibiotikams atsiranda, kai gydymas antibiotikais nebėra veiksmingas prieš bakterinę infekciją. Svarbu žinoti, kad antibiotikai veiksmingi tik prieš bakterijas ir neveikia virusų (pavyzdžiui, gripo). Todėl netinkamas jų vartojimas, pavyzdžiui, kai vaikas serga virusine infekcija, arba per didelis jų vartojimo kiekis gali lemti atsparumo antibiotikams išsivystymą. Tai gali būti pavojinga, nes, tokiam vaikui susirgus, antibiotikai gali būti mažiau veiksmingi, ir tai gali lemti ilgesnį ir sunkesnį gydymą.
Kaip sumažinti antibiotikų žalą mikrobiotai?
Žarnyno mikrobiotos normalizavimosi procesui gelbsti probiotikai – gyvi mikroorganizmai. Esant disbiozei, probiotikai ne tik „pavaduoja“ prarastas gerąsias bakterijas, bet ir padeda atkurti jų balansą. Esant viduriavimui, probiotikai sutrumpina viduriavimo trukmę, nes veikia ne tik mikrobiotą, bet ir visą žarnyno veiklą. Daugybė tyrimų parodė, kad probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikrobiotą, o kai kurie probiotikai pasirodė esą veiksmingi užkertant kelią ir gydant antibiotikų sukeltą viduriavimą.
Šaltiniai:
