Aktualijos, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata, Sveikata biure

Ar maistas gali padėti diagnozuoti ir gydyti depresiją?

Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena. Apie tai, kad esame tai, ką valgome, žinoma nuo Hipokrato laiku. Sveika mityba – vienas pagrindinių sveikatą saugančių ir ligų profilaktikos veiksnių. Gerai žinoma, kad netinkama mityba gali paskatinti virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, onkologinių, plaučių, cukrinio diabeto ir kitų ligų atsiradimą. Tačiau ar mityba gali turėti įtakos depresijai? Galbūt  mūsų emocijos valgant, veido išraiška ragaujant saldų ar rūgštų maistą gali išduoti depresiją?

Pandemija mitybos įpročius pablogino

Lietuvoje vykdyto tyrimo [1] metu nustatyta, kad pandemija daliai mūsų šalies gyventojų mitybos įpročius pablogino. 2020 m. balandžio mėnesį vykusioje internetinėje anoniminėje apklausoje dalyvavo 20-64 metų amžiaus žmonės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ir iki karantino sveikos mitybos rekomendacijas neatitinkanti mūsų šalies gyventojų mityba, per karantiną daliai jų tapo dar nepalankesnė sveikatai.  Šis, kaip ir kiti ankstesni tyrimai, nustatė, kad mūsų žmonės valgo per mažai daržovių, vaisių, ankštinių daržovių ir žuvies. Taip pat buvo nustatyta, kad per daug vartojama gazuotų/saldžių gėrimų, naminių konditerijos gaminių, užkandžių, kepto maisto. Vyrai atskleidė, kad per karantiną daugiau vartojo alkoholio. Daugiau nei pusė respondentų daugiau valgė greito maisto. Tyrimo išvados skelbia, kad karantinas padarė didelį, dažniau neigiamą poveikį, nes dėl apribojimų, izoliacijos daugiau laiko namuose praleidžiantys žmonės valgė daugiau sveikatai nenaudingų užkandžių, kepinių ir kepto maisto. Šios nepalankios mitybos rezultatas – papildomi kilogramai. Kad priaugo svorio prisipažino daugiau nei trečdalis respondentų.

Depresijos ir mitybos ryšys

Apie mitybos ir psichikos sveikatos ryšį žinoma seniai. Mokslininkai nustatė, kad greitas maistas, tam tikrų riebalų, pvz., Omega-3 riebiųjų rūgščių, kurių yra daug riebioje žuvyje ir kurios mūsų gyventojai valgo mažai, trūkumas gali neigiamai atsiliepti psichikos sveikatai, pavyzdžiui, prisidėti prie depresijos išsivystymo.

Depresija –  aktualus mūsų visuomenei sutrikimas. Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. O jeigu apskaičiuoti ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijos formas, tai sudarytų apie 25 proc. žmonių, kuriuos palietė ši liga. Be to, apie 50-85 proc. atvejų liga gali kartotis. Tačiau net ir įvairi sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius yra didesnis. Pandemija visus šiuos skaičius dar padidino.

Emocijos valgant gali atskleisti depresiją?

Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komanda sukūrė metodą [2], kuris, vertindamas žmogaus emocijas, gali nustatyti ar žmogus serga depresija.

Metodui pritaikyti reikalinga kamera ir speciali kompiuterinė programa, kuri vertina veido išraiškas. Galvojant apie saldų, rūgštų ar sūrų maistą žmogaus veide atsispindi emocijos. Programa atpažįsta neutralia, džiaugsmo, liūdesio, pykčio, nuostabos, baimės, pasibjaurėjimo ir paniekos emocijas. Tyrėjai nustatė emocijų stiprumo skirtumus tarp sveikų ir depresija sergančių žmonių, kurie galvojo apie rūgščius ir saldžius produktus.  Valgant saldumyną depresija sergančio žmogaus veide laimės emocija buvo mažesnio intensyvumo negu sveiko, užtat liūdesio – didesnio. Tyrėjai nustatė, kad būtent saldus skonis leidžia geriausiai atskirti sergančiuosius depresija nuo sveikųjų.

Ką reikėtų valgyti, kad nesusirgtume depresija?

Tyrimai, ar mityba turi įtakos depresijai, vykdomi nuolat. Yra duomenų, kad Viduržiemio jūros dieta ir raudona mėsa gali sušvelninti depresijos simptomus. Medikai pažymi, kad sergant depresija vien mityba ligos neišgydysi. Kita vertus, maistas, kaip papildoma priemonė, gali turėti teigiamą poveikį.

Nagrinėjant įvairių regionų gyventojų depresijos lygį ir žuvies vartojimą, prieita išvados, kad daugiau valgant žuvies depresijos simptomų pasireiškia mažiau. Manoma, kad natūralus antidepresantas – jau minėtos Omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu riebioje žuvyje, lapinėse daržovėse, graikiniuose riešutuose. Mokslininkai nustatė, kad Omega-3 riebalų rūgštys mažina uždegimo sukeliamos depresijos riziką. Jos užtikrina geresnius serotonino ir dopamino (t.y. laimės hormonų) ryšius ir leidžia veiksmingiau jiems funkcionuoti.

Teigiama, kad depresijos vystymuisi įtakos turi vitamino D trūkumas. Šį trūkumą taip pat galima pašalinti valgant riebią žuvį arba žuvų/jautienos kepenis, ikrus, sviestą, pieną, sūrį, kiaušinio trynį. Kietas sūris, bananai, migdolai – puikus triptofano šaltinis. Triptofanas – tai nepakeičiamoji amino rūgštis, kuri būtina mūsų organizmui, nes iš jos ląstelių sintetinamas laimės hormonas serotoninas. B grupės vitaminai dažnai kartu dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, stiprindami nervų ir imuninę sistemas, padedami įveikti streso ir depresijos simptomus. Depresijos atveju itin svarbūs yra vitaminai B2, B3, B6 ir B9.

Gerai žinomas antidepresantas yra juodasis šokoladas. Jame yra daug teobromino ir feniletilamino, kurie veikia depresijos simptomus gerindami nuotaiką. Jo rekomenduojama valgyti saikingai. Šokoladui nenusileidžia kava. Teigiama, kad 4-5 kavos puodeliai per dieną depresijos tikimybę sumažina 50 proc. Antidepresiniu poveikiu pasižymi žalioji arbata. Ji teigiamai veikia ne tik širdies, smegenų darbą, bet ir ramina, taip pat ir pakelia nuotaiką. Prieskonis ciberžolė, kurios veiklioji medžiaga kurkuminas,  pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, skatina hormonų, kurie apsaugo nuo depresijos, išsiskyrimą. Kartu reikia nepamiršti, kad svarbiausia yra įvairi ir subalansuota mityba.

Šaltiniai:

[1] Lina Bagdonavičienė,  Magistro darbas: Suaugusių 20-64 metų amžiaus gyventojų gyvensenos įpročių pokyčiai karantino metu

[2] Lietuvių mokslininkai sukūrė naują būdą, kaip diagnozuoti depresiją – stebi, kokias emocijas kelia maistas, https://www.lrt.lt › Mokslas ir IT