Dirglios žarnos sindromas: kaip atpažinti ir sau padėti
Dirglios žarnos sindromas (DŽS) – tai virškinimo sistemos sutrikimai, kai vyrauja lėtinis pilvo skausmas, pūtimas, tuštinimosi sutrikimai, tačiau nėra randama organinės patologijos.
Pagal pasaulinę statistiką, dėl DŽS į šeimos gydytojus kreipiasi didžiausias skaičius pacientų, o 25-50 proc. visų gastroenterologų konsultacijų sudaro būtent konsultacijos dėl DŽS. DŽS užima antrą po peršalimo ligų vietą nedarbingumo priežasčių statistikoje.
Lietuvoje tikslių duomenų nėra, tačiau daroma prielaidą, kad sergamumas yra panašus, kaip Europoje, t.y. apie 11-12 proc. Kadangi tyrimai rodo, kad tik 50 proc. DŽS varginamų pacientų ieško medikų pagalbos, manoma, kad realiai varginamų DŽS žmonių skaičius yra didesnis ir kad šių simptomų turi vienas iš penkių suaugusiųjų. Moterys DŽS kamuoja du kartus dažniau negu vyrus.
DŽS – varginanti liga. Nustatyta, kad dėl DŽS vidutiniškai 73 dienas per metus žmonės turi riboti savo veiklą – atsisakyti aktyvios darbinės, socialinės veiklos, kelionių, pramogų, kt. 25 proc. apklaustųjų teigė, kad dėl DŽS jiems sunku susirasti darbą. Beveik 90 proc. sakė „atbūnantys“ darbe, kai simptomai paūmėja, t.y. darbas nėra pilnavertis.
Kaip atpažinti DŽS?
Pagrindiniai simptomai, kurie neturėtų likti nepastebėti:
• pilvo putimas;
• pilvo skausmas;
• tuštinimosi sutrikimai;
• padidėjęs dujų išsiskyrimas (flatulencija).
Pilvo pūtimu skundžiasi apie 86 proc. sergančiųjų. Jo intensyvumas būna kintantis ir lemia ligos sunkumą. Pilvo skausmas vargina praktiškai visus. Vidutinis skausmo epizodų skaičius per mėnesį yra 6, ir kiekvienas jų vidutiniškai trunka apie 3 val., o jo intensyvumas yra 7 balai iš 10. Tuštinimosi sutrikimai – vidurių užkietėjimas, kai tuštinamasi mažiau nei 3 kartus per savaitę ir žarnyno ištuštinimui reikia daugiau pastangų, ir/ar viduriavimas, kuriam būdingas staigus noras tuštintis ir dažnas tuštinimas (daugiau nei 3 kartus per dieną). Flatulencija sukelia didelį diskomfortą, trukdo socialiniam ir profesiniam gyvenimui.
Kartu su šiais pagrindiniai simptomais, gali varginti rėmuo, fibromialgija, galvos skausmas, nugaros skausmas, urogenitaliniai simptomai: dirgli šlapimo pūslė ar skausmingi lytiniai santykiai.
Kada nustatomas DŽS?
Jeigu žmogų vargina aukščiau aprašyti simptomai, jis būtinai turėtų kreiptis pas gydytoją, nes DŽS nustatyti gali tik specialistas. Kriterijai DŽS nustatyti yra:
• DŽS simptomai prasidėjo mažiausiai prieš 3 mėn.;
• per pastaruosius 3 mėn. vidutiniškai 1 dieną per savaitę vargino pilvo skausmas ir daugiau nei 2 iš šių kriterijų:
1. pilvo skausmas, kuris praeina pasituštinus;
2. pasikeitęs tuštinimosi dažnis;
3. pasikeitusi išmatų forma.
DŽS – funkcinė patologija, nes nėra:
• jokių organinių priežasčių;
• jokių biologinių nukrypimų (kraujo tyrimas paprastai būna geras);
• jokių sunkių klinikinių požymių, tokių kaip kraujas išmatose, karščiavimas, vėmimas.
Taigi nėra jokių specifinių tyrimų, žymenų, kurie galėtų parodyti yra ar nėra DŽS. Diagnozę nustato gydytojas, apklausęs pacientą, surinkęs anamnezę, išsiaiškinęs nusiskundimus.
Kiekvienam žmogui DŽS gali pasireikšti įvairiai: vieniems gali vyrauti vidurių užkietėjimas, kitiems – viduriavimas, tretiems – mišri forma. DŽS eiga gali būti banguojanti, t.y. paūmėjimai kartotis po pargerėjimo periodų. Kitiems DŽS gali vystytis nuosekliai būklei blogėjant. Tuštinimosi sutrikimų pobūdis laikui bėgant gali keistis. Ir nors DŽS yra lėtinė, varginanti liga, kuri labai retai gali pranykti, iš dalies geroji žinia yra tai, kad tai gerybinė liga, su ja įmanoma gyventi.
Kokiems žmonėms DŽS rizika didesnė?
Pagrindiniai rizikos veiksniai ir provokuojantys faktoriai yra:
• moteriška lytis;
• amžius;
• industrializacija ir urbanizacija;
• genetiniai veiksniai;
• gali išsivystyti po:
gastroenterito, infekcinio viduriavimo, kuris galbūt nebuvo visiškai išgydytas, nebuvo iki galo atstatyta mikrobiota,
psichologinės traumos (netgi patirtos vaikystėje, darbo praradimo, skyrybų, artimo netekties, kt.);
antibiotikų vartojimo, nes jie suardo mikrobiotos balansą.
Kokie yra gydymo principai?
Sergant DŽS svarbi vieta tenka gyvenimo būdo korekcijai. Mitybos sureguliavimas yra vienas esminių aspektų. Tačiau svarbu, kad sergantysis pasikonsultuotų su specialistais, nes kiekvienam tiek DŽS sukeliantys, tiek simptomus malšinantys produktai ir veiksniai gali skirtis. Svarbios yra psichosocialinės priemonės, nes stresas, nerimas, įtampa ūmina DŽS. Medikamentinis gydymas yra simptominis.
Sergantieji DŽS turėtų žinoti, kad gydymas yra lėtas, todėl reikėtų apsišarvuoti kantrybę, nelaukti greitų rezultatų. O ir apskritai, visiško išgijimo tikimybė maža. Todėl žmonės turėtų išmokti gyventi su liga, žinoti, kokie veiksniai DŽS provokuoja, jų vengti. Taip pat svarbu žinoti kokie veiksniai, produktai ar maisto papildai mažina DŽS simptomus, gerina būklę.
Kaip sau padėti?
Pasaulinė gastroenterologų organizacija sako, kad yra probiotikų padermės, kurių poveikis DŽS moksliškai įrodytas ir ištirtas. Pavyzdžiui, tai probiotikų padermė Bifidobacterium infantis 35624. Šios padermės bakterijos gali padėti sumažinti tokius dirgliosios žarnos simptomus:
• pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi žarnyne;
• pilvo skausmą;
• viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.
Šios padermės bakterijos priklauso bakterijų šeimai, kurias gimstant mama perduoda naujagimiui, taip pat jos natūraliai randamos žmogaus žarnyne.
Bifidobacterium infantis 35624 padermė gerai toleruojama ir saugi vartoti. Europoje ir Lietuvoje ji žinoma Alflorex pavadinimu.
Pakuotėje – vieno mėnesio kursas. Ieškoti vaistinėse.
Alflorex yra maisto papildas. Maisto papildas negali būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas
(* Šaltiniai: 1. World Health Organization, Food and Agricultural Organization of the United Nations. Health and nutritional properties of probiotics in food including powder milk with live lactic acid bacteria. FAO Nutrition Paper, 2001:85. 2. Sanders ME. Probiotics: definition, sources, selection, and uses. Clin Infect Dis. 2008;46(Suppl 2): S58-61.3. Jeffery IB, et al. An irritable bowel syndrome subtype defined by species-specific alterations in faecal microbiota. Gut. 2012; 61(7): 997-1006.)
