Aktualijos, Laisvalaikis, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata, Sveikata biure

Dirgliosios žarnos sindromas: nuolatinio dėmesio ir pastangų reikalaujanti liga

Pilvo pūtimas, skausmas, staigus noras tuštintis – simptomai, kurie ne tik sukelia fizines kančias, bet ir išgąsdina, paveikia emociškai, ypač kai visa tai nutinka darbe ar renginyje, kur pilna žmonių. Dėl šių sutrikimų dažnai kaltinamas maistas, žmogus mano, kad ką nors netinkamo užvalgė. Tačiau šie sutrikimai gali įspėti apie rimtą ligą – dirgliosios žarnos sindromą (DŽS).

Dažnas negalavimas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai funkcinis virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu ar diskomfortu ir pakitusiu tuštinimosi dažniu bei pobūdžiu. DŽS gali pasireikšti įvairiai: vieniems minėti simptomai gali būti lengvi, kitiems – itin varginantys ir smarkiai bloginantys gyvenimo kokybę. Tam tikri simptomai gali reikšti, kad į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant. Tai:

  • kraujavimas iš virškinamojo trakto;
  • naktinis pilvo skausmas ir/ar viduriavimas;
  • svorio netekimas;
  • uždegimo požymiai (karščiavimas, uždegiminiai kraujo rodikliai);
  • mažakraujystė;
  • nuolatinis sveikatos blogėjimas;
  • naujai atsiradę ir neišnykstantys per 1–2 savaites pilvo skausmai ir tuštinimosi sutrikimai.

Vargina vis daugiau žmonių

DŽS yra labai paplitęs. Manoma, kad bent kartą gyvenime jis vargina apie 25 proc. žmonių. Pastaruoju metu gydytojai pastebi, kad besiskundžiančiųjų DŽS simptomais daugėja, nes šiandieninis gyvenimas kupimas streso, įtampos, nerimo, kurie gali paskatinti šią ligą.

Kol kas nėra aiškių struktūrinių organinių DŽS atsiradimo priežasčių. DŽS diagnozuojamas, kai pacientą vargina minėti simptomai, tačiau nerandama aiškios ligos, pvz., storosios žarnos vėžio, kolito, skydliaukės patologijos ar kt.

Gydymas kompleksinis ir ilgalaikis

DŽS yra lėtinė, „banguojančios eigos“ liga. Nustatyta, kad apie 40 proc. žmonių būklė pagerėja, apie 50 proc. simptomai išlieka, o 10 proc. būklė blogėja. Bloga prognozė dažniausiai yra žmonėms, kurie nepripažįsta ligos, nesigydo ir nesilaiko rekomendacijų. DŽS būtina pradėti gydyti iš karto, nes pati liga blogina gyvenimo kokybę.

Sergantiems DŽS labai svarbu, kad gydytojas suteiktų išsamią ir patikimą informaciją apie ligą, įvardytų galimas skausmų ir kitų DŽS simptomų atsiradimo priežastis, provokuojančius veiksnius. Taip pat sergančiajam labai svarbu žinoti, kad DŽS nesukelia rimtų komplikacijų, kad dėl to jis negyvens trumpiau, nenumirs. Jau vien toks išaiškinimas kartais labai padeda.

Antras svarbus momentas – DŽS gydymas, kuris yra kompleksinis, ilgalaikis ir gali būti nemedikamentinis ir medikamentinis.

Medikamentinio gydymo esmė – simptomų malšinimas. Gali būti skirta vaistų nuo skausmo, viduriavimo, vidurių užkietėjimo, pilvo pūtimo, kt. Kartu labai svarbi vieta tenka nemedikamentinėms priemonėms.

Sveika gyvensena – nuolatinis palydovas, o ne trumpalaikė akcija

DŽS yra lėtinė liga ir, kaip visos lėtinės ligos, reikalauja nuolatinio dėmesio: jeigu sergant lėtine hipertenzija būtina nuolat gerti vaistų, taip DŽS ligos valdymas irgi yra nuolatinis procesas. Gyvenimą sergant DŽS galima palyginti su svorio metimu. Juk, atsikračius nereikalingų kilogramų, šio tikslo leidusių pasiekti mitybos principų reikės laikytis ir toliau. Antraip svoris sugrįš. Taip ir su DŽS.

Svarbu žinoti ir tai, kad kiekvienam konkrečiam pacientui DŽS simptomus gali sukelti labai įvairios priežastys, kurios nebūtinai bus provokuojančios kitiems. Todėl ir prevencijos būdai gali skirtis. Pavyzdžiui, pilvo masažas gali būti priimtinas ne visiems. Manoma, kad jis labiau tiks tiems pacientams, kuriems DŽS pasireiškia vidurių užkietėjimu.

Sergant DŽS turi būti atliekama nuolatinė gyvensenos korekcija

Sergant DŽS, nuolat reikia rūpintis sveika mityba ir gyvensena: judėjimu, mityba, streso ir emocijų valdymu. Tai yra nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, kurį gali kontroliuoti pats žmogus. Jokia stebuklinga piliulė nepadės, jei žmogus pats sau nepadės. DŽS galima sėkmingai valdyti laikantis visavertės mitybos principų. Visiems žinoma, kad nesveika valgyti riebų, rafinuotą, daug angliavandenių turintį maistą, saldumynus. Sveika vartoti daug skaidulų, ląstelienos turinčių maisto produktų, žuvies, liesos mėsos ir kt. 2020 m. LR sveikatos apsaugos ministerija yra išleidusi Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas (http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekom.pdf).

Pacientams rekomenduojama rašyti mitybos dienoraštį, nes tai padeda nustatyti DŽS simptomus sunkinančius maisto produktus. Be mitybos, žmogus turėtų vengti streso, išsimiegoti, skirti laiko poilsiui. Labai svarbus fizinis aktyvumas, nes jis pagerina ir DŽS simptomus, ir bendrą organizmo būklę.

Žarnyno mikrobiota reikia rūpintis visą gyvenimą

Rūpinimasis žarnyno mikrobiota yra nuolatinis nenutrūkstamas procesas, tiek sergantiems DŽS, tiek sveikiems. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp žarnyno mikrobiotos ir DŽS. Egzistuoja unikali bakterijų padermė Bifidobacterium infantis 35624®, kurios įprastai gyvena subalansuotoje žarnyno DŽS.*

Bifidobacterium infantis 35624® bakterijos tinka žmonėms, kuriuos kamuoja DŽS, nes veikia visus DŽS simptomus. Bifidobacterium infantis 35624® veikia tokius DŽS simptomus, kaip:

•                    pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis žarnyne;

•                    pilvo skausmas;

•                    viduriavimas ir vidurių užkietėjimas.

* Šaltiniai: 1. World Health Organization, Food and Agricultural Organization of the United Nations. Health and nutritional properties of probiotics in food including powder milk with live lactic acid bacteria. FAO Nutrition Paper, 2001:85. 2. Sanders ME. Probiotics: definition, sources, selection, and uses. Clin Infect Dis. 2008;46(Suppl 2): S58-61.3. Jeffery IB, et al. An irritable bowel syndrome subtype defined by species-specific alterations in faecal microbiota. Gut. 2012; 61(7): 997-1006