Disbiozė. Kas tai?
Mikrobiota – naujai atrastas žmogaus organas?
Žmogaus organizme gyvena milijardai bakterijų, virusų, grybelių, pavieniai pirmuonys ir helmintai. Ši mikroorganizmų visuma vadinama mikrobiota. Mikroorganizmų žmogaus kūne yra daugiau negu jį sudarančių ląstelių. Teigiama, kad žmogaus ląstelių ir mikroorganizmų santykis yra 1:3.
Įvairūs mikroorganizmai veisiasi odoje, burnoje, nosyje, akyse, plaučiuose, šlapimo takuose, tačiau daugiausia jų yra žmogaus žarnyne. Žarnyno mikrobiotą sudaro iki 1000 bakterijų rūšių. Bendra mikroorganizmų masė yra apie 2 kg, ir apie 95 proc. jų yra virškinimo sistemoje.
Nors kiekvieno mūsų žarnyne gyvena panašūs, žmogui būdingi mikroorganizmai, kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvieno žmogaus mikrobiota yra skirtinga. Ji visiškai susiformuoja apie 7 gyvenimo metus ir priklauso nuo gimimo būdo, mitybos vaikystėje ir vėliau, persirgtų ligų, vaistų, o ypač antibiotikų vartojimo ir kitų veiksnių. Suaugusio sveiko žmogaus mikrobiota yra labiausia išsivysčiusi, bet su amžiumi regresuoja.
Žmogaus mikrobiota šiuo metu plačiai tyrinėjama. Netgi įvardijama, kaip atskiras organas, be kurio žmogus negali gyventi, o jos sveikata arba balansas tiesiogiai susijęs su bendra individo sveikata. Tačiau būna atvejų, kai mikrobiotos balansas sutrinka ir atsiranda disbiozė.
Kas yra disbiozė?
Mikroorganizmai, bakterijos gali būti skirtingos. Vienos jų, vadinamos „gerosiomis“, ne tik nesukelia ligų, bet ir rūpinasi palankia organizmui mikrobiota. Kitos – „blogosios“, sukelia ligas. Žarnyne galima aptikti ir pusiau blogųjų bakterijų (pvz., stafilokokų, streptokokų ir kt.), kurios nėra pavojingos, kol jų nėra daug. Sveikatai yra labai svarbi harmonija, pusiausvyra tarp skirtingų bakterijų rūšių. Šios pusiausvyros sutrikimas yra disbiozė. Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra gali sutrikti dėl daugelio dalykų. Įtakos tam turi aplinkos sąlygos, rūkymas, pesticidai, higienos priemonės. Tačiau didžiausią įtaką daro maistas, stresas, ligos, vaistų vartojimas (antibiotikų, priešvėžinių, mažinančių skrandžio rūgštingumą, aspirino ir kt.), įvairios operacijos. Disbiozę taip pat gali sukelti viduriavimas, nes pagyvėjus žarnyno motorikai, dalis mikrobiotos pašalinama iš žarnyno. Šiuo metu pripažįstama, kad du svarbiausia veiksniai, sukeliantys disbiozę, yra antibiotikų vartojimas ir infekcinis viduriavimas.
Disbiozės pasekmės – ligos ir bloga savijauta
Disbiozės dažniausiai nejaučiame, bet nereiškia, kad ji nedaro blogos įtakos mūsų sveikatai. Tai gali išryškėti praėjus kuriam laikui. Ir pasekmės, kaip įvardija šių dienų mokslas, gali būti įvairios. Žarnyno disbiozė gali pasireikšti viduriavimu, virškinimo sutrikimais, pilvo skausmu ar pūtimu. Vienas dažniausių virškinimo sutrikimų yra viduriavimas, o pats viduriavimas, kaip jau buvo minėta, išbalansuoja žarnyno mikrobiotą.
Viduriuojant, vartojant antibiotikų, keičiasi mikrobiotos kokybinė ir kiekybinė sudėtis – įsivyrauja patogeninės bakterijos, nukenčia organizmo apsauginė imuninė funkcija, sutrinka virškinimas. Esant disbiozei didėja žarnyno sienelių pralaidumas, intoksikacijos, uždegimo rizika. Disbiozė gali pasireikšti ir nesunkiais simptomais, pavyzdžiui, vien pilnumo pojūčiu pavalgius. Tačiau visais atvejais disbiozės negydant, neatkuriant normalios žarnyno mikrobiotos, ateityje gali grėsti įvairios ligos, o žmogus skųsis bloga savijauta, nuovargiu, silpnumu.
Kaip atkurti žarnyno mikrobiotą?
Žarnyno mikrobiotai atstatyti reikia laiko, tai yra ilgalaikis procesas. Svarbus vaidmuo tenka mitybai, dėl kurios kiekvienas pacientas turėtų pasitarti su gydytoju. Padėti atkurti mikroorganizmų pusiausvyrą gali ir probiotikų vartojimas.
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami reikiamomis dozėmis pasižymi teigiama įtaka žmogaus sveikatai. Esant disbiozei probiotikai ne tik „pavaduoja“ prarastas gerąsias bakterijas, bet ir padeda atkurti jų balansą.
Probiotikai pagal savo kilmę gali būti bakterijos arba grybeliai. Yra vos keletas probiotikų, kurie registruoti kaip vaistai, o tai reiškia, kad su jai atliktas ne vienas klinikinis tyrimas ir patvirtintos konkrečios indikacijos.
Vienas itin dažnai mokslinėje literatūroje minimų – probiotikas mieliagrybis (Saccharomyces boulardii). Jis vartojamas viduriavimo pagalbiniam gydymui. Būdamas mielaigrybis yra natūraliai atsparus antibiotikams (vartojant kartu lieka gyvybingas) ir nepakitęs praeina per skrandžio rūgščių barjerą, nes rūgšti terpė jam nekenkia.
