Įtampa – nerimas – nemiga. Kaip ištrūkti iš uždaro rato?
Sakoma, kad dirbti reikia darbe ir, užvėrus darbo kabineto duris, daugiau apie jį negalvoti. Deja, ne visuomet tai pavyksta, ir mintys apie darbą kirba galvoje ruošiant vakarienę, einant miegoti ar naktį prabudus. Nuolatinis nerimas dėl įtampos darbe, dėl to, ar užduotis bus įvykdyta laiku, ar pavyks projektą suderinti su visais jo rengėjais, ar apskritai jis pavyks, sutrikdo žmogaus sveikatą ir, be abejo, miegą. Praradus darbą, užmigti neduoda mintys dėl neaiškios ateities. Skaičiuojama, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuo miego sutrikimų kenčia beveik pusė suaugusiųjų.
Kodėl daug jaunų žmonių vargina nemiga?
Pagrindinė jaunų žmonių bėda – miego ir budrumo ritmo išsibalansavimas. Anot Europos miego tyrimų asociacijos narės Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės neurologijos profesorės Vandos Liesienės, visos žmogaus organizmo ląstelės, organai, smegenys taip pat turi savo vidinius laikrodinius mechanizmus. „Smegenų laikrodį išderiname netvarkingai, t.y. 2–3 val. skirtumu, eidami gulti. Tai ypač aktualu jaunimui, studentams, kurie dažnai užsisėdi prie kompiuterio, mokosi naktimis ar žiūri filmus, taip pat daug dirbantiems karjeros siekiantiems žmonėms. Taip išderinama melatonino gamyba ir visų organizmo ląstelių laikrodiniai mechanizmai. „Kai trūksta melatonino, žmogus „ neatranda miego pradžios atskaitos taško“ arba toji pradžia pasistumia. Miegas išsibalansuoja ir jeigu žmogus neklauso savo organizmo noro miegoti ir tęsia darbus, skaito knygą ar veikia kitką, dirbtinai pastumdamas miego pradžią. Po to, paprastai negali užmigti“, – pažymi pašnekovė. Visų organizmo ląstelių laikrodiniai mechanizmai veikia paprastai – jie turi dvi fazes: aktyvią ir pasyvią. Ir jeigu žmogus vėlai vakare sportuoja ar garinasi pirtyje, vėlai eina miegoti, jo vidiniai mechanizmai tampa aktyvūs, o ne pasyvūs, kaip turėtų būti ruošiantis miegui, ir tai suardo vidinį smegenų laikrodį. To pasekmė – nemiga. „Ritminis savo kūno veiklos suderinimas, įsiklausymas, nepiktnaudžiavimas yra labai svarbūs kokybiškam miegui. Atlikdami tyrimus aiškinamės, į kurią pusę yra pasislinkęs vidinis laikrodis, ir bandome jį po truputį atsukti“, – teigia profesorė.
Darbo dienomis neišsimiegu – niekis, atsigriebsiu savaitgalį
Spartėjant gyvenimo tempui, vis daugiau žmonių kenčia nuo nervinės įtampos, nerimo ir nemigos. Tačiau būtent ramybė, sveikas miegas turi neabejotiną svarbą žmogaus gyvenimo kokybei. Nepaisant to, daugėja žmonių, atsakingų vadovų ar apskritai darboholikų, kurie įtemptai dirba 5 darbo dienas, ir ne tik darbe, bet nešasi užduotis namo, sėdi prie jų naktimis ir mano, kad miego trūkumą kompensuos savaitgalį. Anot prof. V.Liesienės, jeigu tokia situacija nutiks tik kartą gyvenime, be abejo, žmogaus miegas susitvarkys, nes organizmo kompensaciniai mechanizmai labai stiprūs. Bet jeigu toks elgesys taps norma, įpročiu, – nemiga garantuota.
Kokia pagrindinė nemigos priežastis?
„Labai daug mano pacientų skundžiasi, kad nerimas neleidžia užmigti vakare ar prabudus naktį. Jie susijaudina dėl to, kad prabunda, nerimauja, kad tai pasikartos kitą naktį. Tačiau nepagalvoja, kodėl nubudo, kokia mintis juos prikėlė,– pažymi prof. V.Liesienė. – Jeigu ramiai miegoti neduoda mintis apie nenuveiktą darbą, problemą šeimoje ir pan., ją reikia spręsti arba suplanuoti, kada ji bus išspręsta, dieną, kad naktį prie to negrįžtumėte.“ Profesorė pataria prabudus pasiversti ant kito šono ir saldžiai miegoti, o ne kapstytis mintyse ar nerimauti. Juolab kad taip nieko nepasieksime ir naktį problemų neišspręsime. Tam yra diena.
„Žmonės prašo duoti vaisto, kad jie galėtų neprabudę miegoti iki ryto. Tačiau tuomet tai jau būtų ne vaistas, o narkozė. Miegodami reaguojame į signalus, šilumą, garsą, kitką ir todėl prabundame. Be to, metams bėgant pabusti keletą kartų per naktį yra normalu: sulaukus 50-ties norma yra atsibusti naktį 3 kartus, sulaukus daugiau nei 65 metų – 5 kartus“, – aiškina gydytoja. Ji siūlo nubudus galvoti pozityviai: „O, kiek dar turiu laiko miegoti“ arba „Kaip smagu gulėti, koks patogus čiužinys“ ir pan.
Iš tiesų, pagrindinės miego sutrikimų priežastys yra rūpesčiai, įtampa, nerimas. Užtat ir jiems gydyti efektyviausia yra terapija, kurios metu mokoma valdyti mintis, atsiriboti nuo parazitinių minčių, pakeisti mąstymą.
Kodėl vieni žmonės visada gerai miega, kiti – ne?
Anot profesorės, miego kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių, higienos taisyklių taip pat. Svarbu, kad miegamajame nebūtų televizoriaus, kad lova būtų patogi, kad kambaryje būtų pakankamai šilumos ir drėgmės, tinkamas apšvietimas ir kt. Nerekomenduojama eiti miegoti alkanam, tačiau ir prisivalgyti prieš miegą nėra sveika.
Nemigos išsivystymo polinkį nulemia mūsų genetiniai ypatumai. Visi esame skirtingi, pvz., vienas gali dirbti naktinį darbą ir prisitaiko prie jo per mėnesį, kitas prie to neprisitaikys niekada. „Daug metų gydau nuo nemigos ir nė karto nebuvau sutikusi vienodų pacientų. Todėl nė vienam neskiriu ir tokios pat gydymo formulės“, – pažymi profesorė.
Ar gali padėti esant nemigai raudonžiedė pasiflora?
Prof. V.Liesienės teigimu, augaliniai preparatai tinka pradinėse miego sutrikimo stadijose. „Svarbu, kad žmogus neužleistų nemigos, ieškotų jos priežasties, kad bandytų sau padėti, kol nemiga dar netapo lėtinė. Šiame etape augaliniai preparatai gali padėti“, – pažymi prof. V.Liesienė.
Nuo seno žinomas miegą gerinantis augalas raudonžiedė pasiflora. Būtent ji įeina į preparato Relaxor forte sudėtį.
Relaxor forte pagamintas iš raudonžiedės pasifloros ekstrakto, jame yra 188–752 mg sauso raudonžiedės pasifloros ekstrakto, kuris atitinka 1–4 g sausos raudonžiedės pasifloros.
Raudonžiedė pasiflora gali padėti slopinti įtampą, koreguoti lengvus miego sutrikimus (gali padėti palengvinti užmigimą, pagerinti miego kokybę, o pabudus nesukelia sunkumo, sustingimo pojūčio). Augalinių preparatų privalumas – jie nesukelia pripratimo ir neturi šalutinių poveikių.
Kovo 21-oji – Tarptautinė miego diena
Neurologijos profesorės Vandos Liesienės teigimu, miegui skiriama daug dėmesio, ir tai suprantama, nes miegas yra mūsų egzistencijos dalis, todėl gyvybiškai svarbus – kaip oras, vanduo ar maistas.
„Miegas siekiantiems karjeros ypač reikalingas, kad dieną galėtų būti produktyvūs, darbingi, laimingi. Mūsų dienos kokybė priklauso nuo miego. O Tarptautinė miego diena yra puiki proga priminti žmonėms miego reikšmę, pasakyti, kad jo sutrikimus galima gydyti ir kad tuo užsiima miego medicina“, – pabrėžia prof. V.Liesienė.
Dėl konsultacijų, išsamių tyrimų (taip pat ir visos nakties) ir gydymo esant įvairiems miego sutrikimams galima kreiptis į nervų sistemos tyrimų centrą „Neuromeda“ (daugiau informacijos www.neuromedicina.lt).
Adresas Kaune: Tvirtovės al. 90A,
Tel. (8 37) 33 15 11, (8 37) 33 15 55, +370 613 42780
el. paštas – kaunas@neuromedicina.lt
