Ką turėtume žinoti, jei kraujospūdis padidėjęs?
Optimalus kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Jei jis neviršija 140/90 mmHg, tai irgi dar yra norma. Mažinti kraujo spaudimą reikia, jeigu jis viršija 140/90 mmHg ribą, nes toks kraujo spaudimas jau laikomas padidintu. Padidinto kraujospūdžio liga – arterinė hipertenzija –nustatoma, kai 140/90 mmHg dydžio ar didesnis spaudimas laikosi stabiliai, pavyzdžiui, porą savaičių. Tad ką turėtų žinoti žmonės, kurių kraujo spaudimas padidėjęs?
Padidėjęs kraujo spaudimasdažnai nepasireiškia jokiais simptomais
Šeimos gydytojas Vladimiras Rodevič pabrėžia, kad padidėjusio kraujospūdžio klasta – simptomų nebuvimas. Anot mediko, gana didelė dalis žmonių gali ne tik ligos pradžioje, bet ir gana ilgai, pvz., 10 ar 20 metų, nejausti jokių negalavimų. Kadangi sveikam žmogui eiti į polikliniką ir tikrinti sveikatą profilaktiškai mūsų šalyje dar nėra įprasta, dažniausiai padidintas kraujo spaudimas nustatomas atsitiktinai, pakliuvus pas gydytoją dėl kitų ligų arba jau pasireiškus hipertenzijos komplikacijoms.
Gydytojas V.Rodevič nuogąstauja, kad dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas, kai liga jau pažeidžia organus taikinius – širdies, smegenų, inkstų ir akių kraujagyslės. Pavyzdžiui, žmogus gali skųstis smarkiai pablogėjusiu regėjimu, o jį ištyrus paaiškėja, kad viso to pradžia – cukrinis diabetas ir padidėjęs kraujo spaudimas, o suprastėjęs regėjimas yra šių ligų komplikacija.
Kita vertus, dalis žmonių, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, jaučia tam tikrus simptomus, dažniausiai tai būna galvos skausmas. Kiti simptomai pasireiškia vėliau, išsivysčius komplikacijoms. Tai, anot šeimos gydytojo, gali būti ne tik galvos skausmas(ypač pakaušio ir sprando srityje), bet ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas širdies plote, širdies plakimas, spengimas ausyse, kraujavimas iš nosies, regėjimo pablogėjimas, kt.Gydytojas pataria, jeigu vargina panašus simptomai vertėtų pasimatuoti kraujo spaudimą.
Padidėjusį kraujospūdį „išduodantys“ simptomai gali būti ir netipiniai
Apie padidėjusį kraujo spaudimą gali byloti ir knarkimas, apnėja (kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas 10 sekundžių ir daugiau). Tokį ligos pasireiškimą lemia tai, kad išburksta smegenų kraujagyslės, jos nepakankamai aprūpinamos deguonimi ir kitomis medžiagomis, todėl gali atsirasti ir tokie netipiniai ligai simptomai.
Kitas simptomas, sveikatos sutrikimas, kuris gali pranešti apie padidėjusį kraujo spaudimą, yra erekcijos disfunkcija. Yra duomenų, kad vyrų, kurie serga hipertenzija, rizika patirti erekcijos sutrikimus padidėja 2,5 karto. Tai aiškinama tuo, kad, esant padidėjusiam kraujo spaudimui, kraujo priplūdimas į lytinius organus erekcijos metu blogėja. Taigi padidėjęs spaudimas gali būti ir erekcijos sutrikimų priežastis.
Patys provokuojame kraujospūdžio didėjimą?
Anot vidaus ligų gydytojos Audronės Šalinskienės, neretai pats žmogus uždega žalią šviesą kraujospūdžiui didėti. Valgydamas sūrų, riebų maistą, rūkydamas, būdamas fiziškai pasyvus ir prisiauginęs nereikalingų kilogramų žmogus pats prisišaukia padidėjusio kraujo spaudimo ligą.
Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai skirstomi į koreguojamus ir nekoreguojamus. Nekoreguojami rizikos veiksniai yra paveldimumas, amžius. Bet, anot A.Šalinskienės, daug daugiau veiksnių galima valdyti ir taip išvengti padidėjusio kraujospūdžio. Taigi koreguojami rizikos veiksniai yra netinkamas gyvenimo būdas ir mityba, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas. Pasak medikės, vieno vyraujančio rizikos veiksnio, kuris butu moksliškai įrodytas, nėra. Manoma, kad rizikos veiksnių deriniai skatina hipertenzijos išsivystymą, pavyzdžiui toks tandemas, kaip rūkymas ir didelis kraujo riebalų kiekis (hiperlipidemija).
Ar būtina koreguoti kraujospūdį, jei jis nedaug padidėjęs ?
Bendrosios praktikos gydytojaJurgita Rutkauskienė teigia, kad gana dažnai sunku žmogų įtikintinormalizuoti kraujo spaudimą, nes jis nejaučia nei jo padidėjimo, nei apskritai ką nors blogo. Todėl, anot pašnekovės, skatinti koreguoti rizikos veiksnius, pvz., atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo, arba reguliuoti mitybą yra gana sudėtinga. J.Rutklauskienė pastebi, kad žmogus nenori vargti dėl savo sveikatos, keisti gyvenimo būdą, nes tai reikalauja pastangų. Juk pakeisti mitybos įpročius – mažiau vartoti ar visai atsisakyti druskos, nevalgyti ar apriboti riebaus, sūrais, maisto, pusfabrikačių vartojimą ir t.t., nėra paprasta. Taip pat nėra lengva prisiversti mankštintis, daugiau judėti. Kova su nutukimu taip pat reikalauja paties žmogaus noro ir pastangų. Žmonės nenori gerti ir vaistų, nes jie jaučiasi sveiki. Tačiau gydytoja įspėja, kad kraujo spaudimą būtina koreguoti, kitaip jis gali sukelti rimtas ligas, kurių gydymas gali būti daug sudėtingesnis, o tokios sunkios ligos, kaip insultas ar infarktas, gali prikaustyti prie patalo ar baigtis mirtimi. Taigi net ir nedidelį kraujospūdžio padidėjimą koreguoti būtina. Juolab kad visada lengviau pristabdyti ligą jos pradžioje ar kai spaudimas dar nėra smarkiai padidėjęs, ir jam normalizuoti gali užtekti vien nemedikamentinių priemonių.
Negydomas aukštas kraujo spaudimas didina kitų ligų riziką
Vidaus ligų gydytojaVilmantė Ripkauskienė įspėja, kad negydomo aukšto spaudimo pasekme gali būti infarktas ar insultas. Liga paveikia viso organizmo kraujagysles, todėl jis gali sukelti inkstų ar širdies nepakankamumą, žmogus gali apakti ir pan.
Iš kitos pusės, anot V.Ripkauskienės, įrodyta, kad veiksmingaivaldant padidėjusį kraujo spaudimą, sumažėja sergamumas ir mirštamumas nuo galvos smegenų insulto, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo. Todėl, anot gydytojos, daugelis šalių siekia įgyvendinti tokią sveikatos politiką, kad arterinis kraujo spaudimas būtų kiek galima geriau kontroliuojamas. Padidėjęs kraujospūdissukelia 35 proc. visų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 49 proc. visų širdies nepakankamumo atvejų ir 24 proc. visų priešlaikinių mirčių.
Kraujo spaudimo kontrolė prasideda nuo nemedikamentinių priemonių
Padidėjęs kraujo spaudimas pradedamas koreguoti nuo nemedikamentinių priemonių. Gydytojai pastebi, kad gana dažnai šios priemonės būna veiksmingos, ypač, kai liga nėra įsisenėjusi. Nemedikamentinės priemonės – tai visų rizikos veiksnių korekcija. Visų pirma, mitybos reguliavimas pirmenybę teikiant maistui, kurio glikemijos indeksas mažas, kuris yra ne riebus, nesūrus. Taip pat atsisakymas žalingų įpročių, fizinio aktyvumo didinimas.
Vaistus reikia vartoti nuolat ir reguliariai
Jeigu spaudimo vien nemedikamentinėmis priemonėmis suvaldyti nepavyksta, gydytojas skiria vaistų, kurių sergančiajam teks vartoti visą likusį gyvenimą. Visi pašnekovai vieningai teigia, kad negalima vaistų vartoti su pertraukomis arba tik tada, kai pradeda skaudėti galvą ar pasireiškia kiti nemalonūs simptomai. Vaistų reikia gerti nuolat, kaip paskyrė gydytojas. Netaisyklingo vaistų vartojimo pavojai – įvairios komplikacijos, pvz., insultas ar infarktas.
