Ką turime būtinai žinoti, jei nutarėme maitintis „gyvu maistu“?
Tęsiame pokalbį apie gyvą maistą. Kalbamės su augalinės mitybos specialiste Gintare Jonaityte.
Kodėl tradicinis lietuviškas maistas negeras? Kuo bloga mėsa, bulvės ar pieno produktai?
Lietuviška tradicinė virtuvė pasižymi gyvulinės kilmės produktais, jų gausumu, riebumu, nesuderinamumu, natūralios žalumos trūkumu (daugiausiai konservuojama, marinuojama, naudojant actą, cukrų, druską), kvietinių miltų bei stipriai apdorotų (pvz., keptų) patiekalų „įvairove“.
Daugelio žmonių įprastai vartojami produktai (sumuštiniai su dešra ir sūriu, bulviniai patiekalai su padažais, varškė su uogomis) vien tik pagal savo virškinimui būtiną aplinką visiškai nesiderina vienas su kitu. Vieni produktai išskaidymui reikalauja rūgštinių fermentų, kiti priešingai – šarminių.
Mėsa – gyvulinis produktas turintis baltymų ir riebalų, kurie praktiškai neįsisavinami, o angliavandenių neturi visai. Tad nesuvirškintų mėsos likučių į mūsų žarnyną patenka daug, žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas sunaudoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas.
Virtos bulvės, turi aukštą glikemijos indeksą, kas rodo didelį šio produkto įsisavinimo greitį, t.y. staigiai padidėja cukraus kiekis kraujyje, kuriam normalizuoti(3,5-5,5 mmol/l), organizmas turi įjungti visą savo sistemą dirbti spartesniu tempu, ir ilgainiui jis nuo nuolatinės „perkrovos“ išvargsta (kasa perkraunama, nes turi išskirti pakankamai insulino, kuris sumažina padidėjusį gliukozės kiekį). Be to, dažnai virtos bulvės valgomos su mėsa, žuvimi, kurių derinys „pykstasi“ tarpusavyje dėl jų virškinimui reikalingų skirtingų fermentų.
Pagal paskutinius mokslinius tyrimus, žmogus visiškai negali pasisavinti kalcio iš pieno, nes negamina fermentų, kad jį suvirškinti. O su motinos pienu kūdikis taip pat gauna specifines bakterijas. Parduotuvėse esantis pienas turi savyje antibiotikų, pesticidų, bakterijų ir cholesterolio. Pieno ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas – laktazė. Vaikai šio enzimo dar turi, bet su amžiumi jo mažėja ir daugelio suaugusiųjų organizmas šio enzimo nebegamina arba gamina nepakankamai. Be to, laktazė padeda perdirbti tik piene esančią gliukozę, bet visai nepadeda virškinti kazeiną. Dėl to pienas nebūnavisiškai suvirškintas. O nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir taip sukelia įvairias ligas ir alergijas. Vartojant pieno ir jo produktų organizmas praranda daugiau kalcio. Karvės pienas labai „rūgština“ organizmą, bei turi daug fosforo rūgšties. Organizmas, norėdamas neutralizuoti pieno sukeltą rūgštingumą ir jame esančią fosforo rūgštį, turi paimti kalcį iš kaulų, nes piene esančio kalcio net nepakanka jo paties sukeliamam rūgštingumui neutralizuoti ir tai, per ilgą laiką, tampa trapių kaulų ir osteoporozės priežastimi.
Ar gyvą maistą irgi reikia derinti? Kaip tai daryti? Kokios dažniausios klaidos?
Maisto derinimas yra būtinas, norint išvengti organizmo šiukšlių, ankstyvo senėjimo. Daugeliui žmonių įprasti produktai (sumuštiniai su dešra ir sūriu, bulviniai patiekalai su padažais, kvietinių miltų pyragai su cukrumi) vien tik pagal savo virškinimui būtiną aplinką visiškai nesiderina vienas su kitu. Vieni produktai išskaidymui reikalauja rūgštinių fermentų, kiti priešingai – šarminių. Blogai suderintas maistas arba per didelis jo kiekis sukels organizme dujas, fermentaciją ir nesivirškins. Taip dėdami į save nesuderinto netinkamo maisto, gausime mažai energijos ir nuodų dozę nuo pūvančio maisto. Pvz., valgome mėsą su bulvėmis: mėsa – baltyminis produktas, kuriam virškinti reikalingi rūgštiniai fermentai, kurie juos išskaidytų, o bulvės, kaip angliavandenis, priešingai – šarminių. Susitikę tarpusavyje vienu metu rūgštiniai ir šarminiai fermentai – neutralizuojasi, o maistas taip ir lieka beveik nesuvirškintas. Tada šiems reikiamiems fermentams sintetintipakartotinai, visi vidinės sekrecijos organai pradeda dirbti keliasdešimt kartų didesne greičiu – apkrova, kuri ilgainiui dar daugiau išsekina organizmo energetinį potencialą: atsiranda žmogaus noras pamiegoti arba mieguista būsena po tokio nesuderinto maisto pavartojimo. Vietoje to, kad maistas suteiktų energijos, mes ją prarandame. Maisto derinimo receptas paprastas – valgyti vienu metu kuo mažiau skirtingų produktų/ingredientų (monovalgystė) turinčius patiekalus, paprastą sezoninį, organinį maistą ar bent produktus panašius savo skoninėmis savybėmis (žaluma dera su visais produktais).
Kokie būtų praktiniai patarimai pradedantiesiems, kurie norėtų valgyti tik gyvą maistą? Nuo ko pradėti?
- Paklausti savęs– ar aš esu sąmoningai priėmęs sprendimą pakeisti savo mitybą – kodėl aš tai noriu daryti? Sąmoningos mitybos principas.
- Pereiti palaipsniui, „pratinti“ organizmą, įvedant daugiau šviežių žalumynų, vaisių, daržovių, mažinti vartojimą gyvulinės kilmės produktų (mėsos, žuvies, pieno produktų).
- Kompetentingos žinios: pasikonsultuoti su augalinės mitybos specialistu, kaip sėkmingai pradėti ir tęsti, įvertinant gyvenimo būdą, įpročius, žmogaus tipą, patirtis ir „istoriją“, lūkesčius.
- Nesivadovauti masiniais informacijos šaltiniais, kitų vienokia ar kitokia patirtimi, nes Jūs esate unikalus, organizmas taip pat. Vengti fanatizmo.
- Remtis mokslinėmis akademinėmis žiniomis apie žmogaus kūno sudėtį, visas maisto savybes.
- Nuolat save stebėti, atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus (pradžioje kas ketvirtį), suvalgius/pakeitus vieną ar kitą produktą ar jų grupes.
Ar prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, galbūt kam nors tokia mityba gali sukelti daugiau žalos nei naudos?
Kadangi daugelis tradicinės medicinos gydytojų oficialiai vis dar nepripažįsta gyvo maisto galios ir teigiamos įtakos organizmui, labai rekomenduotina pasikonsultuoti su kompetentingu augalinės kilmės mitybos specialistu, sudarant mitybos planą, koreguojant jį pagal esamą situaciją, poreikius, organizmo reakcijas, taip pat prižiūrint visą mitybos pasikeitimo eigą, palaikant ir motyvuojant žmogų naujame gyvenimo būdo kelyje.
Ar pasikeitusi mityba gali turėti įtakos karjerai?
Maistas – tai kuras, nuo kurio kokybės priklauso mūsų išorinė ir vidinė išvaizda. Maistą valgome tam, kad turėti gerą savijautą, sveiką kūną, aiškią sąmonę, o ne dėl reklamos, mados, ar dar dėl kokių nors nesuprantamų tikslų. Kai jaučiamės ir esame energingi, sveiki, patinkame sau, tada tampame ir labiau pasitikintys savimi, aplinka, gyvenimu. Sėkmė tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime yra stipriai susijusi su mūsų būsena, vidinėmis jėgomis, pozityviomis mintimis, o jas žadina ir maitina subtilioji energija, gaunama iš augalinės kilmės produktų, kurie turi tiesioginį ryšį ir dalyvauja sudėtinguose energijos apsikeitimo mainuose su supančia aplinka, gimtąja planeta Žeme, visa Visata.
Dėkojame už pokalbį.
Gintarė Jonaitytė
augalinės mitybos specialistė
www.ambervita.net
El. paštas.: ambervita@ambervita.net
Mob.: +370 615 27522
