Kaip padėti sergančiam depresija ir nematančiam prasmės gyventi?
Vyrauja nuomonė, kad daugelis sergančiųjų depresija, vienu ar kitu gyvenimo etapu bando nusižudyti. Realybė, kiek kitokia: sergantieji depresija retai iš gyvenimo išeina savo noru. Kita vertus, tarp nusižudžiusiųjų – dauguma sergančių depresija. Kai vienu metu subyra svajonės ir lūkesčiai, užklumpa liga, prarandamas darbas, kamuoja nepasitikėjimas savimi, žmogus jaučiasi vienišas, jis gali nuspręsti, kad gyventi nėra prasmės ir nėra dėl ko. Kaip tokiam žmogui padėti? Kaip užkirsti kelią nelaimei – savižudybei? Kaip laiku atpažinti depresiją?
Kieno tikimybė susirgti depresija didesnė?
Viena pagrindinių teorijų, kad depresijai vystytis įtakos turi cheminių medžiagų (serotonino, nonadrenalino ir dopamino) pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Paskatinti ligą gali daugybė tiek išorinių, tiek vidinių priežasčių. Kadangi depresija yra ir biologinis, ir psichologinis sutrikimas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių, labai įvairūs žmonės šia liga gali ir susirgti. Medicinoje visada kalbama apie rizikos grupes, t.y. žmones, kuriems tam tikrų ligų riziką didesnė, ir kurie būtinai turėtų tai žinoti, kad sugebėtų laiku pastebėti ligą arba užbėgti jai už akių. Taigi depresijos rizika didesnė tiems:
- kurių šeimoje yra sirgusių depresija;
- kurie serga tokiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas, onkologinės ar širdies ir kraujagyslių ligos (infarktas, insultas, kt.), kitomis psichikos ar nervų ligomis (pvz., Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, demencija, kt.), nustatytas skydliaukės funkcijos sutrikimas, kt.;
- kurių organizme vyksta intensyvus hormonų persitvarkymas (paauglystė, menopauzė, nėštumas, gimdymas);
- kurie neseniai išgyveno stresą dėl artimojo netekties, skyrybų, persikraustymo, atleidimo iš darbo, išėjimo į pensiją, finansinių sunkumų, meilės be atsako, seksualinių problemų šeimoje, šeimyninės nesantaikos, didelių darbo krūvių ar nesutarimų darbe, kt.;
- kurių žema savivertė, kurie yra jautrūs, lengvai pažeidžiami, priklausomi nuo kitų, linkę pasaulį matyti pilkomis spalvomis, yra pesimistai;
- kurie yra vyresnio amžiaus;
- kurie yra vieniši;
- kurie priklauso dailiosios lyties atstovams (moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai);
- kurie piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais;
- kurie netinkamai maitinasi (manoma, kad tam tikrų medžiagų, pvz., folio rūgšties, vitamino B12 trukumas gali turėti įtakos depresijai vystytis);
- kurie ilgai vartojo tam tikrų vaistų (pvz., migdomųjų, kontraceptinių, kt.);
- kurie turėjo minčių apie savižudybę arba bandė išeiti iš gyvenimo;
- kurie jau sirgo depresija (depresija linkusi kartotis).
Apie savo ketinimus prabyla
Išvardijome priežastys, kurios didina depresijos riziką. Tačiau apie pasitraukimą iš gyvenimo gali kalbėti ir depresiją nesergantis žmogus, ir net gi tas, kurio gyvenimas aplinkinių požiūriu yra puikus, nesunkus ir tikras ne toks, kuris keltų minčių apie savižudybę. Taigi kalbėti apie pasitraukimą iš gyvenimo gali ir iš pirmo žvilgsnio tam priežasčių neturintys žmonės. Todėl labai svarbu jos išgirsti. Paprastai kone visi norintieji pasitraukti iš gyvenimo apie tai prabyla. Todėl nereikėtų šių kalbų praleisti pro ausys, reikėtų išgirsti ir pabandyti padėti.
Pagalba suicidinių minčių turinčiam žmogui mūsų šalyje nėra pakankamai prieinama ir kokybiška, antraip, nebūtų tokie dideli mirčių dėl savižudybių skaičiai. Šiandien, Covid 19 ligos sukeltų visuomenės sveikatos, ekonomikos, emocinės krizių akivaizdoje ketinimų pasitraukti iš gyvenimo gali padaugėti. Apie tai įspėja ir mūsų šalies specialistai. Todėl itin svarbu laiku atpažinti tokį žmogų ir pasistengti jam padėtis.
Vilniaus psichikos sveikatos centro (VPSC) 2017 metais atlikto tyrimo „Sveikatos priežiūros paslaugų su savižudybės rizika susijusiems asmenims prieinamumo vertinimas“ duomenimis, bendrieji skaičiai skelbia, kad kasdien mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 2 žmonės. Tyrime nustatytas didelis atotrūkis tarp lyčių (penkis kartus daugiau nusižudo vyrai nei moteris) ir tarp miesto ir kaimo gyventojų (beveik du kartus daugiau nusižudo kaimo gyventojų). Svarbu, kad iš gyvenimo pasitraukia darbingo amžiaus žmonės: tarp darbingo amžiaus vyrų (15-64 m.) savižudybė yra antra pagal dažnį mirties priežastis ir septinta tarp šio amžiaus moterų (2016 m. Higienos instituto duomenys).
Kaip padėti?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pagal VPSC ir Jaunimo psichologinės paramos centro medžiagą yra parengęs patarimus, kaip užmegzti kontaktą su žmogumi, galvojančiu apie savižudybe ar mėginusiu nusižudyti. Tai:
• Visų pirma, reikia surasti tinkama vietą, kur nebūtų kitų žmonių. Svarbu nusiteikti ilgesniam pokalbiui, nes suicidinių minčių turintis žmogus tik per ilgesnį laiką atsiveria, „išsikrauna“. O visų svarbiausia – išklausyti. Tikslas – nutiesti lieptą per nepasitikėjimo, nusivylimo ir beviltiškumo bedugnę ir suteikti viltį, kad bus geriau.
• Patarimai, kaip bendrauti:
– Klausyti ramiai ir įdėmiai.
– Stengtis įsijausti, suprasti jo jausmus.
– Be žodžių rodyti supratimą ir pagarbą.
– Gerbti jo nuomonę ir vertybes.
– Kalbėti atvirai, neapsimetinėti.
– Rodyti nuoširdumą, rūpestį ir atidumą.
• Ko nedaryti:
– Nenutraukinėti per dažnai.
– Nesibaisėti ir nepanikuoti.
– Neparodyti, kad esate užsiėmęs.
– Nesidėti globėju.
– Nesakyti įkyrių pastabų.
– Neužduoti sunkių klausimų.
Taigi, nepalikite krizės ištikto žmogaus vieno. Ketinantys pasitraukti iš gyvenimo dažnai netiki, kad jiems kas nors gali padėti. Tad ne tik kalbėkite apie pagalbą, bet ir suteikite ją. Nuveskite žmogų pas gydytoją.
Kiekvienas žmogus gali kreiptis į laisvai pasirinktą psichikos sveikatos centrą. Kai emocinę pagalbą teikiantys centrai nedirba, patariama pasinaudoti nemokamomis telefonų linijomis ir internetu:
• „Vaikų linija“ telefonas – 116 111 kasdien nuo 11-23 val.
• „Jaunimo linija“ telefonas 8 800 28 888 bet kuriuo paros metu.
• „Vilties linija“ suaugusiesiems – visą parą veikiantis telefonas 116 123.
Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai yra čia – http://www.vlk.lt/kurkreiptisemocpagalbos
Šaltiniai:
kmug.lt/wp-content/uploads/2016/02/Savizudybiu-prevencija.pdf
