Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Mitai ir tikrovė apie cholesterolį gruodžio 15, 2014Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Apie cholesterolio teikiamą žalą sveikatai šiais laikais yra girdėjęs kiekvienas. Ištisas dekadas didžiuliai finansiniai ištekliai buvo skiriami maisto prekių vartotojų bauginimo cholesteroliu kampanijai. Daugelis yra tvirtai įtikinti. Teko matyti restoranų lankytojų, atidžiai išpjaustančių visas įtartinas riebalų gysleles patiektuose kepsniuose. O kodėl aliejaus gamintojai savo prekės etiketėse nurodo, kad jų produkte cholesterolio nėra? Juk aliejus spaudžiamas iš augalų, kurių ląstelėse yra kitų sterolių, tačiau tikrai nėra ir negali būti tik gyvūnams būdingo cholesterolio…

Rekomenduojame pagilinti žinais šiuo klausimu tinklalapyje http://www.thincs.org.

Tai yra Tarptautinio Cholesterolio Skeptikų Tinklo tinklalapis. Čia teigiama, kad prieš cholesterolio vartojimą nukreipta kampanija yra nepagrįsta jokiais moksliniais įrodymais. Priešingai, per daugybę metų yra sukaupti priešingi moksliniai įrodymai, kurie leidžia teigti, kad aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų patogenezei nėra svarbūs gyvūnų riebalai ir cholesterolis.

Kas tai yra cholesterolis? 

Cholesterolis yra vienas iš daugelio steroidų. Steroidai yra cikliniai dariniai, kurių struktūros pagrindą sudaro steranas – perhidrofenantreno ir ciklopentano kondensacijos produktas (1 pav.). Steroidų molekulių pagrindas yra ciklopentanoperhidrofenantreno žiedas, kurį sudaro keturi sulieti žiedai:

1 pav.

Tai plokščia ir gana nelanksti molekulė. Dauguma žmogaus organizme sutinkamų steroidų ties C-10 ir C-13, bei turi šonines alifatines grandines prie C-17. Steroidai organizme atlieka daugelį funkcijų. Žinoma virš 20 000 skirtingų steroidų, virš 100 iš jų vartojami medicinos.

Steroliai yra steroidai, kurių molekulėje prie C-3 atomo yra -OH grupė. Cholesterolis yra gausiausias gyvūnų sterolis         (2 pav.):

2 pav.  Cholesterolio struktūra

 

Tai iš 27 C atomų sudaryta amfipatinė molekulė, turinti polinę -OH grupę prie C3 ir didelę nepolinę molekulės dalį. Augalų ląstelių membranose yra kitų sterolių – stigmasterolio ir  b-sitosterolio, o grybų ir mielių membranose – ergosterolio. Prokariotai, išskyrus mikoplazmas, sterolių neturi.

Pirmą kartą iš tulžies akmenų cholesterolis išskirtas 1784 m. Šis mokslinių tyrimų objektas išsiskiria savotišku unikalumu. Tai daugiausiai aukštų mokslinių įvertinimų tyrėjams “atnešusi” mole­ku­lė – už jos tyrimus įvairiems mokslininkams iki šiol paskirta net 13 Nobelio premijų. Labai gali būti, kad šis šaltinis dar nėra išsekęs…

Cholesterolio biologinės funkcijos

Cholesterolis nėra pavojingas gyvybei nuodas. Tai yra būtina normaliai gyvūnų ląstelių veiklai medžiaga – iš cholesterolio sintetinamos tulžies rūgštys, steroidiniai hormonai, vitaminas D. Cholesterolis ir jo esteriai yra svarbūs kraujo plazmos lipoproteinų sandai. Cholesterolis įeina į gyvūnų ląstelių plazminės membranos sudėtį. Jis yra vienas iš veiksnių, nuo kurių priklauso membranos takumas. Daug cholesterolio turi smegenų ląstelės.

Viena iš svarbių cholesterolio funkcijų yra fazinio virsmo slopinimas – cholesterolis nekeičia sintetinės membranos fazinio virsmo temperatūros Tf, bet praplečia fazinio virsmo temperatūros sritį. Eukariotų mutantų ląstelės, nesugebančios sintezuoti cholesterolio, lizuojasi auginamos terpėje be cholesterolio, kurio priedas greitai stabilizuoja jų membranas.

Cholesterolio junginiai labai svarbūs riebalams virškinti ir pernešti krauju. Netirpias makroskopines maisto riebalų daleles emulguoja amfipatinės tulžies druskos (pvz., taurocholio), sintezuojamos kepenyse iš cholesterolio. Šie biologiniai detergentai paverčia maisto riebalus į mišrias triacilglicerolių ir tulžies druskų miceles, kuriose lipidų molekulės prieinamos hidrolitiniams fermentams. Veikiant lipazėms, susidaro mono-, diacilgliceroliai, laisvosios riebalų rūgštys ir glicerolis. Šios medžiagos difunduoja į žarnų paviršių dengiančias epitelines ląsteles, kur vėl paverčiamos triacilgliceroliais.

Aterosklerozė ir cholesterolis

Aterosklerozė yra kraujagyslių sistemos liga, kurią lemia kraujagyslių siaurėjimas ir jų spindžio mažėjimas dėl užsikimšimo aterosklerozinėmis plokštelėmis. Aterosklerozės pažeistos kraujagyslės kietėja, netenka tamprumo, praranda sveikoms kraujagyslėms būdingą gebėjimą greitai trauktis ar plėstis. Aterosklerozė gali ženkliai bloginti širdies, smegenų, inkstų, akių ir kitų organų aprūpinimą krauju, lemti išemines ligas, miokardo infarktą, insultą. Tokie kraujotakos defektai būdingi daugeliui senyvo amžiaus žmonių.

Svarbiausias mitų apie cholesterolį teiginys: vartojant per daug maisto, turinčio gyvūnų riebalų ir daug cholesterolio, skatinama aterosklerozė, kuri pažeidžia kraujagyslės ir širdį. Tai yra esminis širdies ligų rizikos veiksnys.

Toks teiginys logine prasme skamba labai įtikinamai. Tačiau ar mokslinės hipotezės logiškumas jau yra pakankamas jos teisingumui pagrįsti? Thomas Huxley yra pasakęs: „The great tragedy of science – the slying of a beautiful hypothesis by an ugly fact“. Kokia bebūtų daili hipotezė, jos atitikimas tiesai turi būti nuodugniai ir kritiškai tikrinamas.

Taigi, ar šis teiginys pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis? Mokslininkų iniciatyva sudaryta grupė, kuri stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad yra paskelbta daugybė tyrimų rezultatų, paneigiančių šią įsigalėjusią dogmą. Kaip taisyklė, hipotezės nepatvirtinančių tyrimų rezultatai nutylimi, ignoruojami.

Svarbiausi vadinamųjų cholesterolio skeptikų teiginiai yra šie:

• Cholesterolis nėra nuodingas junginys. Tai būtina visų gyvūnų ląstelėms medžiaga. Nėra „blogo“ ir „gero“ cholesterolio. Pats cholesterolis nėra pavojingas, tačiau padidėjusi jo koncentracija gali būti nulemta sveikatos sutrikimų, arba gali būti su jais visai nesusijusi.

• Kraujo cholesterolio daugėja, esant psichiniam stresui, viršsvoriui ir mažam fiziniam aktyvumui. Tai yra tam tikrų normalios organizmo veiklos ir medžiagų apykaitos sutrikimų padarinys, kuris gali būti jų simptomu.
• Paskelbti tyrimai paneigia dogmą, kad didelė kraujo cholesterolio koncentracija didina aterosklerozės ir širdies ligų riziką: nustatyta, kad širdies ligomis sergančių žmonių kraujyje nėra daugiau cholesterolio, o jų kraujagyslėse nėra daugiau aterosklerozinių plokštelių. Maždaug penktadalio mirusių nuo širdies smūgio žmonių arterijose nėra jokių aterosklerozės požymių, jų patirto infarkto priežastis yra kraujagyslės spazma arba trombo susidarymas. Žinoma ir priešingų atvejų, kai širdies arterijos yra visiškai užsikimšusios, tačiau žmogus nejaučia jokių sutrikimų simptomų. Tai paaiškinama tuo, kad širdies raumenį krauju aprūpinančios smulkios kraujagyslės labai išsišakoja ir sudaro tankų išsiraizgiusį tinklą. Todėl tam tikros audinio dalies kraujotakos sutrikimą dėl vienos arterijos susiaurėjimo gali kompensuoti kitos arterijos „maitinamos“ smulkios kraujagyslės.
• Daugiau kaip 20 metų trukmės tyrimais nustatyta, kad širdies smūgį patyrę žmonės nevartojo daugiau cholesterolio turinčio maisto nei kiti žmonės. Aterosklerozės laipsnis yra nesusijęs su dieta.
• “Liesa” dieta nemažina kraujo cholesterolio kiekio. Žmogaus kūnas sintetina 3 kartus daugiau cholestrolio, nei gaunama su maistu. Vartojant maistą, kuriame nėra cholesterolio, jo sintetinama daugiau ir atvirkščiai.
• Vienintelis efektyvus būdas mažinti kraujo cholesterolio kiekį yra vaistų vartojimas. Tačiau šie vaistai nemažina mirtingumo nuo širdies ligų. Statinai yra nauji kraujo cholesterolio koncentraciją mažinantys vaistai, kurie apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tačiau jų poveikio mechanizmas nėra susijęs su cholesterolio kiekio mažinimu. Deja, įrodyta, kad šie vaistai skatina vėžį, trikdo raumenų ir nervų sistemos funkcijas, o juos vartojusių nėščių moterų kūdikiai gali turėti stipresnių apsigimimų nei vartojusių talidomidą. http://www.cmellc.com/geriatrictimes/g040618.html
• 2004 m. nustatyta, kad aterosklerozę sukelia ne cholesterolis, o virusas Cytomegalovirus ir bakterija Chlamydia pneumonia (TWAR bakterija).\ Šiuo klausimu iki 2004 sausio mėn. paskelbta apie 200 apžvalgų medicinos žurnaluose.
• Žinomi faktai apie didelės kraujo cholesterolio koncentracijos sveikatai naudingą poveikį. Dar 1990 m. dr. Harlan Krumholz iš Jeilo universiteto paskelbė straipsnį, kad daugiau kraujo cholesterolio turinčios vyresnės moterys gyvena ilgiau už turinčias mažiau cholesterolio. Taip pat žinoma, kad didesnis kraujo cholesterolio kiekis didina imuninį atsparumą. Daugiau apie teigiamą cholesterolio poveikį rasite http://www.westonaprice.org/moderndiseases/benefits_cholest.html
• Pernelyg sumažinus kraujo cholesterolio kiekį, didėja agresyvumas ir polinkis į savižudybę.
• Cholesterolis yra ypač svarbus smegenų veiklai, nes jo daug (20 proc.) turi neuronų aksonus dengiantis mielino sluoksnis. Smegenys sudaro tik 2 proc. žmogaus kūno masės, tačiau jose yra 25 proc. kūno cholesterolio kiekio [1]. Šiuo metu vis daugiau kaupiasi duomenų, kad cholesterolis yra būtinas normaliai smegenų veiklai, atminties, suvokimo ir mokymosi procesams. 2004 m. žurnale “Neuron” paskelbti duomenys, kad miego metų aktyvinami cholesterolio ir mielino baltymų sintezės genai [2]. Šie faktai bet iš dalies gali paaiškinti, kodėl miegas toks būtinas protinei veiklai. Nustatyta, kad cholesterolį gamina glijos ląstelės, ir kad labai maža jo koncentracija ženkliai didina normaliai smegenų veiklai būtiną sąveiką tarp neuronų (10 g/ml cholesterolio 12 kartų greitina sinapsių susidarymą) [3]. Veikiant cholesterolio kiekį mažinantiems vaistams (mevastatinui) sinapsių susidarymas slopinamas. Aprašyti atvejai, kai tokius vaistus vartojantiems žmonėms buvo stipriai sutrikusi atmintis [4] Pašalinus cholesterolį iš neuronų plazminės membranos lipidų plaustų, išnyko neuronų dendritų gebėjimas aptikti šiuos plaustuose esančius signalinius baltymus ir šių neurono ataugų gebėjimas augti kaimyninių ląstelių link [5].
• Daugelis šių faktų jau dešimtmečius skelbiami ir yra gerai žinomi tarp mokslininkų, tačiau labai retai perteikiami visuomenei. Net mokslinėje literatūroje cholesterolio mitus paneigiantys faktai dažnai iškreipiami ir ignoruojami.

 

Visą mokslinę publikaciją rasite čia:

http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/cholesterolis/cholesterolis.htm