Aktualijos, Laisvalaikis, Mūsų sveikata, Šeimos sveikata

Pandemija tęsiasi – onkologinės ligos nustatomos vėlesnių stadijų

Statistikos duomenimis, stebimas visų naujai nustatytų onkologinių ligų poslinkis į vėlyvąsias stadijas. Tokia padėtis stebima visose Europos šalyse. Onkologiniai ligoniai yra padidintos rizikos, jiems COVID 19 sunkios eigos ligos grėsmė didesnė, o ir skiepai gali sukelti mažesnę apsaugą.

Kraujo vėžys nebylus ir klastingas

Higienos instituto duomenimis, 2020 m. mūsų šalyje 8055 žmogus sirgo limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių vėžiu.

Kraujo vėžys – tai grupė kraujodaros, limfinės sistemos ir kaulų čiulpų ligų, kurių pagrindinės yra leukemija, limfoma ir mieloma. Leukemija – tai baltųjų kraujo kūnelių leukocitų vėžys, kuris vystosi kaulų čiulpuose. Limfoma pirmiausia pažeidžia limfmazgius, o mieloma išsivysto iš vienos pakitusios kaulų čiulpuose esančios plazminės ląstelės (plazmocito). Kiekviena iš šių kraujo vėžio formų turi daug rūšių ir porūšių. Tai klastinga liga, nes labai dažnai nepasireiškia jokiais požymiais, o kai simptomai išaiškėja, vėžys jau būna progresavęs.

Pagalba nenutrūko

Per pandemiją onkologinė pagalba nenutrūko. Kad ji būtų suteikta laiku, patvirtinta speciali tvarka, kurį numato medicininių paslaugų eiliškumą atsižvelgiant į kiekvieno paciento ligą ir sveikatos būklę. Visos neatidėliotinos paslaugos suteikiamos, aktyvus chemoterapinis ar spindulinis gydymas tęsiamas. Taip pat priimami ir tiriami visi pacientai, kuriems onkologinės ligos simptomai pasireiškė ar buvo įtarti pirmą kartą. Pacientams, kuriems aktyvus gydymas baigėsi, ir jie yra stebimi, gydytojo sprendimu konsultacijos gali būti teikiamos nedelsiant ar atidedamos kelioms savaitėms, o kai kuriems – dar ilgiau. Svarbiausias šio sunkaus periodo principas – nepakenkti. Vienu atveju paciento sveikata gali reikšmingai pablogėti dėl nesuteiktos onkologo paslaugos, kitu – dėl intensyvių socialinių kontaktų ir viruso grėsmės vykstant į gydymo įstaigą. Todėl gydytojas kiekvienu atveju priima individualų sprendimą.

Tačiau be pakitusio medicinos įstaigų darbo, kuris galėjo apsunkinti patekimą pas specialistus, ir  patys žmonės neretai vengė lankytis gydymo įstaigose, tirtis profilaktikai, nekreipė dėmesio į naujai atsiradusius simptomus. Paprastai pradinių stadijų onkologinės ligos, taip pat ir kraujo vėžys, nesukelia jokių simptomų. Tačiau pastebėję tam tikrus pokyčius, pavyzdžiui, svorio kritimą, jėgų nebuvimą ar naktinį prakaitavimą, nereikėtų to nurašyti vien nuovargiui ar dietai. Savo pastebėjimais ir pojūčiais reikėtų pasidalyti su šeimos gydytoju, kuris nuspręs ar būtina tirtis nuodugniau.

Ligą gali išduoti svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ar limfmazgių padidėjimas

Priminsime simptomus, kurie gali pranešti apie piktybinę kraujo liga:

•                    nuolatinė jėgų stoka;

•                    nuovargis, kuris nepraeina ir pailsėjus;

•                    staigus svorio kritimas;

•                    naktinis prakaitavimas;

•                    karščiavimas be aiškios priežasties;

•                    skausmas ar pilnumo jausmas kairėje pilvo pusėje po šonkaulių lanku;

•                    apetito nebuvimas;

•                    virškinimo sutrikimai.

Limfomos atveju dažniausias simptomas yra neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje. Kiti simptomai, be išvardintų aukščiau, gali būti viso kūno niežulys, pasikartojantis kosulys ar dusulys.

Onkohematologiniams pacientams  – trečia vakcinos dozė

Onkologinių pacientų, kuriems taikomas aktyvus gydymas (chemoterapija, radioterapija, kaulų čiulpų transplantacija ar operacija) imuninė sistema būna nuslopinta. Nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtusiems onkologiniams pacientams, palyginti su kitais, dažniau liga būna sunkesnės eigos,   dažniau reikia intensyvios priežiūros, plaučių ventiliacijos. Šie ligoniai dažniau miršta.

Dėl imunitetą slopinančio gydymo kraujo vėžiu sergantys žmonės blogiau reaguoja į skiepus nuo SARS-CoV-2 viruso. Santaros klinikose atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 900 jame besigydančių įvairiomis kraujo vėžio formomis sergančių pacientų. Tyrimo metu pastebėta, kad jų reakcija į skiepus skirtinga: mažiausias imuninis atsakas buvo stebimas tarp tų pacientų, kuriems buvo skiriamas gydymas nuo kraujo vėžio (antikūnų terapija, chemoterapija, kamieninių ląstelių transplantacija, kt.) ir tiems, kuriems po aktyvaus gydymo praėjo nedaug laiko. Nustatyta, kad geresnis imuninis atsakas į skiepus susiformuoja, kai aktyvus gydymas nėra skiriamas, ar kai jis baigėsi prieš 6-12 mėn. Kuo daugiau laiko yra praėję nuo gydymo pabaigos, tuo geresnis atsakas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apie 20 proc. pacientų imuninis atsakas visai nesusidarė, silpnas imunitetas susiformavo 40 proc. pacientų, o dar 20 proc. sergančiųjų jis buvo pakankamas. Taip pat buvo nustatyta, kad jaunesnių žmonių reakciją į skiepus buvo geresnė.

Onkohematologiniams pacientams dėl imunosupresinės būklės dviejų dozių skiepas dažniausiai nesuformuoja imuniteto prieš virusą, todėl šiems žmonėms išlieka didesnė SARS-CoV-2 užsikrėtimo, sunkios ligos eigos ir mirties rizika. Sergantiesiems kraujo vėžiu reikalinga trečia vakcinos dozė, ir Lietuva viena pirmųjų iš Europos Sąjungos šalių pradėjo  skiepyti trečia doze rizikos grupės žmones. Šiai grupei priklauso ir onkohematologiniai pacientai.

Šaltiniai:

https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1452129/didziausio-tyrimo-rezultatai-sokiravo-medikus-penktadalis-kraujo-veziu-serganciu-ir-skiepytu-zmoniu-neturi-jokio-imuniteto-covid-19-ligai